Suaktyvėjusi antivalstybinė veikla prieš Lietuvą nepriklausomybės laikotarpiu – ne naujiena. Per visą tą laiką bene didžiausią pavojų Klaipėdos regiono ir visos šalies saugumui buvo sukėlęs sovietų pulkininkas Ivanas Černychas, kuris per 1991-ųjų rugpjūčio Maskvos pučą uostamiestyje pasiskelbė kariniu komendantu ir siekė perimti valdžią Klaipėdoje.

Pučo herojus – Lietuvos patriotas

Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus po lemtingų įvykių, istorija apie karinį Klaipėdos komendantą I.Černychą ir jo bandymą įvykdyti valstybinį perversmą, šio karininko sulaikymo operaciją bei sovietų generolų įniršį, kuris tada vos nesukėlė tarpvalstybinio karinio konflikto, apaugo legendomis.

Dauguma klaipėdiečių nė nenutuokė, koks pavojus jiems buvo iškilęs, nes minimų įvykių epicentras buvo būtent uostamiestyje.

"Balsuodami už dr. (draugą – A.D.) I.Černych – balsuojate už Lietuvą!" – tokiu šūkiu, vainikuotu lietuviška trispalve bei Gediminaičių stulpais, sovietų pulkininkas Baltijos laivyno kranto gynybos karinio dalinio Nr. 61415 vadas balotiravosi į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. vasarį.

Nepaisant įžūlios maskuotės su trispalve, klaipėdiečiai už sovietų pulkininką I.Černychą tada nebalsavo. O šis po daugiau nei pusantrų metų veikiausiai sumanė atsiteisti. Ir proga pasitaikė, kai 1991-ųjų rugpjūtį kilo Maskvos pučas.

Karinis piliečių komitetas

Per 1991 m. sausio įvykius, kai Vilniuje prie televizijos bokšto sovietų smogikai nužudė keliolika žmonių, Klaipėdoje anuomet kraujo praliejimo pavyko išvengti. Tada divizijos vadą I.Černychą nenaudoti karinės jėgos įkalbinėjo ir uostamiesčio vadovai, ir tuometis KGB Klaipėdos skyriaus vadas Vaclovas Stropus.

Veikiausiai I.Černychas jautėsi nekaip, kad iki ausų ginkluota jo divizija per sausio įvykius Klaipėdoje pasirodė "nevyriškai" ir nesuvaldė situacijos strategiškai svarbiame pajūrio mieste.

Tad 1991 m. rugpjūčio 19-ąją pulkininkui atsirado puiki proga susigrąžinti reputaciją. Ir I.Černychas ėmėsi saviveiklos.

Praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po Klaipėdos pulkininko "ofenzyvos", LR Generalinės prokuratūros nutarime patraukti I.Černychą kaltinamuoju rašoma:

"1991 m. rugpjūčio 19 d. apie 12 val. Klaipėdos miesto merui, Tarybos pirmininkui, vyriausiajam policijos komisarui, Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkui ir Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo (Litrybprom) viršininkui įteikė pranešimus, kuriuose pasiskelbė Klaipėdos miesto karinio garnizono "karo komendantu Ypatingajai padėčiai" ir ryšium su ypatingosios padėties įvedimu, pareikalavo perduoti valdžią "Kariniam piliečių komitetui".

Baisiau nei Sausio 13-ąją

Tą pačią rugpjūčio 19-ąją 13 val. įgulos karininkų namuose pulkininkas sušaukė dalies miesto ūkinių vadovų susirinkimą ir reikalavo vykdyti Valstybinio ypatingosios padėties komiteto (GKČP) bei jo karo komendanto nurodymus nesipriešinti jiems, grasino neišleisti iš miesto autotransporto su žmonėmis, jei jie vyktų į Vilnių ginti parlamento.

Tą patį vakarą per karinio dalinio televizijos stotį 19.30 val. pademonstravo televizijos laidą, kurioje buvo aiškinama atsakomybė už TSRS Ypatingosios padėties režimo įstatymo pažeidimus. Tuo buvo siekiama demoralizuoti ir įbauginti miesto gyventojus, kad jie palaikytų pučistus.

Tokios situacijos nebuvo nė viename Lietuvos mieste, čia rezgėsi labai rimti reikalai. Jei ne pučo žlugimas Maskvoje, pulkininko žmonės rugpjūčio 21 d. 18 val. būtų perėmę Girulių televizijos programų retransliacijos stotį.

"Pučo metu Klaipėdoje buvo baisiau nei per sausio 13-ąją. Mes nežinojome, kas bus. To nežinojo ir sovietų kariškiai, ir KGB, ir milicija. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo darbuotojai čia buvo vos keli. Mūsų galimybės buvo labai ribotos. Stebėjome pavojingus objektus, tarp jų ir karinį dalinį Herkaus Manto gatvėje", – beveik ketvirčio amžiaus senumo įvykius prisiminė Valstybės saugumo departamento (VSD) atsargos karininkas.

Žvalgybos operacija

Tą naktį du Lietuvos saugumiečiai sėdėjo mašinoje prieš kareivines ir matė, kaip iš dalinio buvo išvesti kareiviai su automatais bei radijo ryšio priemonėmis.

"Apsupo mūsų mašiną, nukreipė automatų vamzdžius į mus. Abu turėjome tarnybinius VSD pažymėjimus. Ką daryti? Juk nesuvalgysime jų čia pat. Sėdime, laukiame, kas bus. Pabeldė ginklu į langą, atidarėme. Tie klausia, vyrai, ką čia veikiate? Kaip tai ką, atsakau. Geriame. Iškėliau ir parodžiau nugertą degtinės butelį. Burtažodis, suprantamas sovietiniam mentalitetui, suveikė, įtarimų neliko", – žvalgybos pavojus prisiminė VSD darbuotojas.

Tada ir buvo aišku, kad divizija sukelta, kareiviai ginkluoti, pasiruošę kovai.

Saugumiečiai patikrino tankų dalinį Giruliuose, KGB pastatą, visi buvo sukilę. Pučistai turėjo paimti į savo rankas prokuratūrą, spaustuvę, dienraščio "Klaipėda" redakciją.

Pulkininkui – liepto galas

Dimisijos pulkininko Cirilio Norkaus atsiminimų knygoje "Tėvynės labui" rašoma, kad pačią pirmąją dieną, kai uostamiestyje apsiskelbė "komendantas", į dalinį nuvyko Klaipėdos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius ir policijos komisaras V.Narmontas, kurie pulkininkams I.Černychui ir V.Jegorovui pareiškė, jog ypatingosios padėties įvedimas – neteisėtas, kariškiai pažeidžia priesaiką ir eina prieš vyriausiąjį savo kariuomenės vadą Michailą Gorbačiovą.

"I.Černychas supyko, pradėjo mikčioti, bet I.Laucius pasakė, kad jis gina klaipėdiečių teises nuo SSRS kariškių savivalės", – rašoma atsiminimuose.

"Kai po kelių dienų pučas Maskvoje žlugo, jo aktyvistai Klaipėdoje labai išsigando ir nežinojo, kas dabar bus. Jie užsisklendė dalinyje ir niekur nesirodė. Apie televizijos bokšto užėmimą nebekalbėjo", – pasakojo buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Čepas.

Pavojingas kaimynas

Vis dėlto pulkininkui I.Černychui teko atsakyti už pučistų palaikymą.

"Pamenu, skambina man I.Laucius ir klausia, ką jam su tuo I.Černychu daryti. Sakau, suimk. Tas man sako, kad kažkaip negražu, nes pulkininkas – jo kaimynas. Pajuokavau, kad taip dar geriau: kai grįš namo, ir suimsi", – prisiminė buvęs tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas.

1992 m. balandžio 2 d. prokuroras I.Laucius pasirašė nutarimą paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę suėmimą.

I.Laucius su I.Černychu gyveno toje pačioje laiptinėje.

Paprašytas papasakoti apie tai, kaip "pagrobė" sovietų pulkininką, jo sulaikyme dalyvavęs pareigūnas šyptelėjo: "Kodėl pagrobėme? Areštavome. Jo vairuotojas liko Klaipėdoje, o I.Černychą skubiai išvežė į Vilnių. Visa tai įvyko jo namo laiptinėje Danės gatvėje. Jį ištiko šokas, buvo perbalęs, nieko nekalbėjo. Nereikėjo ir antrankių, nes nesipriešino. Jis – kariškis, suvokė, jei priešinsis – nušausime".

Žiguliais prieš tankus

Kad dingo divizijos vadas, kareivinėse atsitokėjo gana greitai, tačiau areštantas jau buvo Lukiškių vienutėje, ten jį nuvežė aniems laikams kosminiu greičiu – iš Klaipėdos Vilnių pasiekė per tris valandas.

"Situacija tapo labai rimta, nes iš kareivinių iškart po to išvažiavo 5 tankai ir užblokavo Herkaus Manto gatvę. Ryžausi avantiūrai", – pasakojo VSD pareigūnas.

Rugpjūčio 19-osios rytą prie tuometės Pergalės, dabartinės M.Mažvydo, aikštės automobilius, mėginusius važiuoti į šiaurinę miesto dalį, stabdė milicininkai.

"Privažiavau prie tos užkardos, parodžiau VSD pažymėjimą, jie leido man važiuoti, o paskui mane prasprūdo dar maždaug 10 mašinų. Kažkam reikėjo į ligoninę, kažkam – į vaikų darželį. Prie dabartinio universiteto mus pasitiko 5 tankai, pabūklus nukreipę į miesto centrą. Privažiavau prie pat, išlipo tankistas ir liepė suktis atgal", – prisiminė saugumietis.

Tankistas buvo pasipiktinęs, kad pagrobė jų divizijos vadą, todėl jie ir pajudėjo pro dalinio vartus. O VSD pareigūnas suvaidino "Oskaro" vertą falšo komediją, triaukščiais rusiškais keiksmažodžiais iškeikęs kariškį, užtvėrusį kelią ir neleidusį jam nuvažiuoti į ligoninę "pas gimdančią žmoną". Vaidyba buvo tokia įtikinama, kad tankas pavažiavo į šoną.

"Užuot važiavęs tiesiai, privairavau prie pat tanko, sustabdžiau mašiną, išlipau, užrakinau dureles ir nuėjau. O už manęs važiavo dar apie 10 žmonių, jie padarė lygiai tą patį, ką ir aš. Kitaip tariant, tankus užblokavome žiguliais ir moskvičiais. Jiems tie mūsų automobiliai buvo kaip musės, kuriuos galėjo sutraiškyti, bet jėgos panaudoti tada taip ir neišdrįso", – pasakojo VSD darbuotojas.

Išpirka – 5 buteliai degtinės

Generalinis prokuroras A.Paulauskas, davęs nurodymą areštuoti I.Černychą, teigė, jog po pulkininko sulaikymo į Vilnių sulėkė kone visas sovietų karinis elitas. Derybos vyko Seime.

"Sulėkė kaip varnai. Kone visa gvardija ten buvo, gyvenime tiek vienoje vietoje jų nemačiau. Ir iš Maskvos, ir iš Rygos. Mums grasino, kad tuoj bus galas, nes divizija pajudės į Vilnių vaduoti vado. Kol kalbėjomės, kas 10 minučių skambindavo, kad tankai ir šarvuočiai jau pajuda, jau važiuoja, bet taip ir neišvažiavo", – pasakojo A.Paulauskas.

Buvo sutarta, kad pulkininką paleis už užstatą, nors tokios praktikos besikuriančioje Lietuvos valstybėje dar nebuvo.

"Pasakiau jiems, kad į kasą sumokėtų 1 milijoną rublių, tada spręsime paleidimo klausimą. Jie man sako, kad tokių pinigų neturi, sovietinė armija skursta, finansavimas prastas. Tada sakau, užteks ir vieno rublio. Jie sutriko, sumokėjo tūkstantį rublių. Ir jie, ir mes suvokėme, kad čia ne piniguose esmė", – teigė A.Paulauskas.

Tuo metu infliacija buvo labai didelė, kai kas netgi juokavo, kad už tuos 1 tūkst. rublių galima buvo nupirkti vos 5 butelius degtinės. Taigi perversmininką išpirko gana pigiai.

Už baimę – generolo antpečiai

Beje, pulkininkui I.Černychui už pučo palaikymą Lietuvoje sovietų valdžia davė generolo antpečius. Apie tai A.Paulauskas išgirdo iš buvusio Baltijos laivyno vado admirolo Vladimiro Jegorovo, kuris kaip Kaliningrado srities gubernatorius lankėsi pas anuometį premjerą Adolfą Šleževičių.

"Jis man sako: "Prisimeni I.Černychą, tai štai, jis generolu tapo". Tada pajuokavau, sakau: "Nori, tave suimsime, gal gynybos ministru tapsi". Jis suprato humorą, palingavo galva, kad šito nenori", – prisiminė A.Paulauskas.

Generalinės prokuratūros prokurorai I.Černychą apklausė ir buvo nuspręsta jį išsiųsti iš šalies. A.Paulauskas pulkininką išlydėjo oro uoste, pasakė, kad jis išleidžiamas už užstatą ir turės sugrįžti į Lietuvą apklausai pagal kvietimą. Prokurorui susidarė įspūdis, kad I.Černychas nesuprato, ką jam sako. Neištarė nė žodžio, tik linktelėjo.

"Kai kas šiandien sako, kad I.Černycho suėmimas Lietuvai sukėlė pavojų. Aš manau, jog šiais savo veiksmais mes pademonstravome, kad esame savarankiška valstybė, kad mūsų įstatymai galioja ir tie, kurie juos pažeidžia, bus traukiami atsakomybėn", – tikino A.Paulauskas.

VSD duomenimis, generolas I.Černychas, buvęs Klaipėdos "karo komendantas", po visų šių įvykių įsikūrė pietinėje Rusijoje, Lipecko mieste. Daugiau jokių žinių apie jį neturima.