Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas posėdžio dalyviams pateikė išsamią informaciją apie veiklą uoste, paremtą finansiniais skaičiavimais ir nauda Lietuvos ekonomikai.
Uosto generalinio direktoriaus duomenimis, esminiai uosto tikslai iki 2029 m. yra kasmet po 3 proc. padidinti krovą iki 41 mln. t, pasiekti 103 mln. eurų pajamų, 657 ha praplėsti uosto teritoriją ir gauti 15,5 mln. eurų pajamų iš naujų veiklų.
Daugiausia dėmesio sulaukė Pietinio uosto projektavimo naudingumas.
Pagal pateiktus skaičiavimus, investuojant 1,4 mlrd. eurų, per 25 metus ekonominė grąža Lietuvai turėtų sudaryti apie 7 mlrd. eurų.
Valdant numatomas lėšas ir ypatingos svarbos objektą, neišvengiamai turėtų būti patvirtintas Pietinio uosto įstatymas.
Apie Seimui teikiamus įstatymų projektus, leisiančius efektyviau vykdyti veiklą uoste, komisijos posėdyje pasisakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Teigiama, kad būtini įstatymų pakeitimai Seimą pasieks jau šių metų pavasarį.
Posėdyje akcentuota uosto apsauga, jo pritaikymas kariniam mobilumui ir karinių grėsmių prevencijai.
Visa tai esą įmanoma tik pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su išoriniu uostu, mažųjų uostų tinklo plėtra, uosto rezervinių teritorijų panaudojimu, uoste veikiančių bendrovių konkurencingumu bei gyventojų poreikių tenkinimu.
Komisijos pirmininkas Alvydas Mockus priminė, jog jau nuo praėjusių metų rudens pradėti pirmieji dešimtmečius planuoto Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektavimo darbai.
Šis aplinkkelis krovinių srautus turėtų patogiai nukreipti į uostą.
Vykdant šiuos ypatingai svarbius Klaipėdos regionui darbus, A. Mockus pasiūlė kur tik įmanoma sutrumpinti atlikimo terminus, kad gyventojai kuo greičiau pajustų kuriamą naudą.
Posėdyje domėtasi, kokią ekonominę naudą atnešė Šventosios uosto valdymo perdavimas Palangos miesto savivaldybei, ieškota kitų naudingų sprendimų, atliepiančių gyventojų lūkesčius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)