Dienos komentaras

Kompiuterių kartos vaikai

Politiniai kaliniai ir tremtiniai susirūpino moksleivių depilietizacija. Bendrojo lavinimo mokyklose laisvės kovų istorija dėstoma pasirinktinai, o valstybės šventes pakeitė Valentino dienos širdelės. Jiems atrodo, kad privertę švęsti valstybės šventes ir privalomai dėstydami partizanų kovas, išugdytume Lietuvos piliečius - patriotus. Politinius kalinius ir tremtinius galima suprasti, nes didžioji jų gyvenimo dalis praėjo priespaudoje.

Tačiau per keletą dešimtmečių užsiauginsime ne tik depilietizuotą, bet ir kompiuterinės erudicijos kartą. Dabar natūralu, kad lietuvių kalbą studijuojanti studentė gali paklausti: „O kas yra daiktavardis“? Nieko keisto, kai sužinai, kad jos lietuvių kalbos mokytoja buvo sektantė ir į pamokas atsivesdavo savo sektos lyderį plauti jaunimui smegenis. Būsimieji žurnalistai - studentai ketvirtakursiai garsiausiais Lietuvos žurnalistais įvardija Vytautus - Šerėną ir Kernagį. Ir įsitikinę, kad žurnalistikos reikia mokytis tiesioginiame darbe, o ne studijose. Jie nežino nė vieno savo kolegos politologo. „O kam korespondentui politika?“ - atšauna jie dėstytojai. Studentė filologė į „Klaipėdos“ redakciją atnešusi savo eilėraščius, nežinojo, kad yra tokie leidiniai, kaip „Literatūra ir menas“ ar „7 meno dienos“. Žinoma, ji nieko nebuvo girdėjusi apie „Klaipėdos“ priedą „Gintaro lašai“.

Miesto gatvėse apklausiant, kaip klaipėdiečiai šventė Valstybės dieną, pakalbinta studentė nieko nežinojo apie liepos šeštąją ir negalėjo pasakyti miesto mero pavardės: „Neturiu kada tokiais dalykais domėtis - aš studijuoju ir dirbu“. Televizijos žurnalistų paklaustas studentas, ar balsuos Seimo rinkimuose, atrėžė: „O ką man ta Lietuva davė?“.

Iš tikrųjų - ką?

Galima kalti prie stulpo ministrą ar visada dėl visko kaltą Vytautą Landsbergį. Galima mušti sąžinę „Akropoliuose“ pardavusius mokytojus ar dėstytojus, per paskaitas išėjusius balotiruotis į Seimą. O galima šiurpti ir nuo šeimyninio vaizdelio: sūnus „įlindęs“ į kompiuterį žaidžia žmogžudžiais, duktė antrą valandą pliurpia su draugėmis „mobiliaku“ apie naują direktorės šukuoseną. Motina žliumbia prie 123-iosios muilo operos serijos, o tėvas gliaudo kriminalus iš bulvarinio skaitalo. Šeimos tarpusavio dialogai apsiriboja keletu frazių: „Pasišildyk sriubos“ ir „Mam, duok pinigų“.

Klaipėdoje Prezidento Valdo Adamkaus ir studentų pokalbis priminė pensininkų pasibėdavojimą su kaimiškos apygardos kandidatu į Seimą. Studentai Prezidento prašė suremontuoti bendrabučius, pigių autobusų bilietų. Kažkas norėjo ir gražesnių uniformų Jūreivystės kolegijai. Lyg mūsų Prezidentas būtų siuvėjas Butkų Juzė, keliaujantis po Žemaitiją.