Konferencijos atgarsiai: ką diskusijose atrado dalyviai?

Ne Suvalkų koridorius esmė

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad reikia garsiai kalbėti ne tik apie šalies pasirengimą grėsmėms, bet jau senokai reikėjo prabilti apie uostamiesčio vaidmenį.

„Tai, kad tokia konferencija vyksta Klaipėdoje, galime tik džiaugtis. Aš labai dėkingas organizatoriams. Klaipėda, be jokių abejonių, yra vienas svarbiausių miestų šalies atsparumo kontekste. Čia mes turime ypač svarbią infrastruktūrą, kuri yra strategiškai svarbi valstybei. Kalbu ne tik apie uostą, krovinius ir keleivių pervežimus. Bet turiu omenyje visą energetinį saugumą – naftos produktai, dujų terminalas, elektros jungtys su Skandinavija ir daug kitų dalykų“, – konferencijoje kalbėjo A. Vaitkus.

Kaimynystė: Klaipėdos rajono meras B. Markauskas ir Klaipėdos miesto meras A.Vaitkus pripažino, kad rajono ir miesto jungtys yra svarbios ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai. / Dinaros Fritzsch nuotr.

Klaipėdos meras pastebėjo, kad, vykdant bet kokio pobūdžio pratybas, uostamiestis tampa karinio mobilumo centru.

„Labai džiaugiuosi nuomone, kurią pasakė Karinių jūrų pajėgų vadas Tadas Jablonskis – ne Suvalkų koridorius, ne kažkokios kitos alternatyvos, bet būtent Klaipėda ir uostas yra didžiulis garantas apsirūpinant pagalba, jei tokios prireiktų. Būtent čia, Klaipėdos uoste, yra net keli terminalai, kur turime unikaliausias technologijas, jos yra pasaulinio lygio. Šios technologijos leidžia praleisti per trumpą laiką maksimaliai didelį kiekį bet kokios karinės technikos. Klaipėdai dėmesio šioje srityje niekada nebus per daug“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus / Di­na­ros Fritzsch nuo­tr.

Klaipėdai dėmesio šioje srityje niekada nebus per daug.

Logistikos mazgas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas konferencijoje akcentavo, kad uostas atveria Lietuvai susisiekimo su pasauliu galimybes jūra.

„Didžiausias šalies transporto ir logistikos mazgas šiandien pranoksta vien tik krovinių gabenimo centro funkciją. Klaipėdos uostas tapo svarbiu valstybės saugumo garantu. Susiklosčius neeilinei ar ekstremaliai situacijai, Klaipėdos uostas veiktų užtikrindamas svarbiausius valstybės aprūpinimo, sąjungininkų priėmimo, o prireikus – ir gyventojų evakuacijos poreikius“, – patikino direkcijos vadovas.

A. Latakas pripažino, kad svarbiausias Klaipėdos uosto direkcijos tikslas – užtikrinti, kad ir neeilinių situacijų akivaizdoje uostas veiktų nepertraukiamai ir galėtų užtikrinti šalies saugumo poreikius.

„Uosto direkcija yra įdiegusi veiklos tęstinumo valdymo sistemą, nuolat tikrina ir tobulina veiklos tęstinumo planus, bendradarbiauja su partneriais ir diegia tiek fizinės infrastruktūros apsaugos priemones, tiek pažangius saugumo sprendimus kibernetinėje erdvėje“, – priminė A. Latakas.

Priminė ukrainiečių patirtį

Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko pasisakymams konferencijoje pritarė dauguma jos dalyvių.

„Diskusijoje apie regiono atsparumą ir saugumą kalbėjome apie tai, ar esame pasiruošę galimoms krizėms, ar atlaikytų mūsų infrastruktūra. Akcentavau, kad pirmiausia turime galvoti apie regioninių jungčių stiprinimą, naujų jungčių, alternatyvių maršrutų kūrimą tam, kad mažintume priklausomybę nuo vieno ar dviejų kelių. Juk čia susikerta rajono, miesto ir uosto transporto srautai, tad krizės atveju tiesiog užstrigtume“, – tikino B. Markauskas.

Rajono meras atkreipė dėmesį į visam regionui svarbaus Klaipėdos aplinkkelio ir Jakų žiedinės sankryžos projektus.

„Tai turi pajudėti – tai ne tik patogaus susisiekimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Kitas svarbus momentas – Ukrainos patirtis. Karas aiškiai parodė, kad viena pažeidžiamiausių sričių yra energetinė infrastruktūra, kurios naikinimas tiesiogiai veikia gyventojų kasdienybę ir valstybės gebėjimą funkcionuoti. Todėl iš Ukrainos galime perimti kritinės infrastruktūros objektų apsaugos patirtį. Pavyzdžiui, ten svarbūs energetikos įrenginiai yra apsaugomi specialiomis gelžbetoninėmis konstrukcijomis, kurios įrengiamos palyginti greitai. Turime įvertinti šias pamokas ir pasirengimui galimoms grėsmėms skirti kur kas platesnį dėmesį“, – teigė B. Markauskas.

Atlieka namų darbus

Įmonės „Mano būstas“ vadovas Mindaugas Genys, paklaustas, kokias mintis ar akcentus išgirdo konferencijoje, pripažino, kad dar yra darbų, kuriuos teks padaryti.

„Manyje – dvejopas jausmas. Panašu, kad mes, lietuviai, vis dar esame optimistai ir gyvename ta mintimi, kad nieko nenutiks. Daugelis konferencijos dalyvių užsiminė, kad mes vis dar nesame pasiruošę dideliems iššūkiams, nors gyvename šalia tokio kaimyno, kuris grasina visam pasauliui. Bet džiugu tai, kad konferencijoje dalyvavo daug valstybinių įstaigų atstovų, ir tikiu, buvo išgirstos mintys, jog ruoštis reikia labai rimtai. Daugeliui tai buvo praregėjimas“, – kalbėjo M. Genys.

M. Genys užsiminė, kad namų administratoriai kai kuriuos namų darbus jau pasiruošė arba juos ruošia.

„Krizės atveju juk reikėtų užtikrinti, kad daugiabučiai funkcionuotų, o žmonės juose galėtų išgyventi. Visai verslo bendruomenei reikia susimąstyti. Žmonių pasitikėjimo verta ne tik valstybė, bet ir verslas. Kilus ekstremalioms situacijoms, ne tik valstybė darys viską, bet ir verslas, negailėdamas lėšų“, – pripažino M. Genys.

Mindaugas Genys / Asmeninio arch. nuotr.

Daugeliui tai buvo praregėjimas.

Ministerija prioritetus išgirdo

Diskusijose dalyvavusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pripažino, kad atspari infrastruktūra – stiprios ir saugios valstybės pagrindas.

„Klaipėdoje konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“ kalbėjome apie regiono pasirengimą krizėms ir transporto infrastruktūros svarbą valstybės saugumui. Klaipėdos krašto stiprybė – strategiškai svarbus uostas, išvystytas kelių ir geležinkelių tinklas. Šios jungtys būtinos ne tik ekonomikai, bet ir gyventojų saugumui bei sąjungininkų pajėgų mobilumui“, – tikino viceministrė.

D. Sujetaitė pripažino, kad Susisiekimo ministerijai prioritetai aiškūs.

„Klaipėdos pietinis aplinkkelis, uosto plėtra, patikimos alternatyvios transporto jungtys ir stipresnė apsauga nuo dronų bei navigacijos trikdžių. Ne mažiau svarbus ir glaudus institucijų bendradarbiavimas. Atsparumas prasideda ne krizės akimirką, o šiandien priimamais sprendimais. Stiprindami Klaipėdos regiono infrastruktūrą, stipriname visos Lietuvos saugumą. Ačiū konferencijos organizatoriams, dienraščiui „Klaipėda“ už kvietimą, prasmingas diskusijas ir dėmesį mūsų valstybės atsparumui“, – dėkojo viceministrė.

Prioritetai: susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė pripažino, kad atspari infrastruktūra – stiprios ir saugios valstybės pagrindas. / Dinaros Fritzsch nuotr.

Viceministras linkėjo idėjų

Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus pripažino, kad Klaipėda yra viena didžiausių Lietuvos stiprybių.

„Bet ar mūsų stiprybė kartu negali tapti ir mūsų Achilo kulnu? Būtent apie šį paradoksą ir diskutavome dienraščio „Klaipėda“ surengtoje konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“. Turime uostą, kuris yra Lietuvos ekonomikos vartai į pasaulį, svarbi logistikos ir gynybos grandis. Tačiau būtent dėl savo strateginės reikšmės jis, kilus kariniam konfliktui, galėtų atsidurti tarp pirmųjų priešininko taikinių. Tai, kas mus daro stiprius, kartu gali būti ir mūsų pažeidžiamiausia vieta“, – paradoksą pastebėjo viceministras.

Klaipėdietis pripažino, kad jam ne kartą yra tekę girdėti, esą Vilnius ne visada išgirsta uostamiestį.

„Juk Vilnius ir Klaipėda nėra dvi skirtingos Lietuvos. Mūsų saugumas, ekonomika ir ateitis yra bendri. Diskusijoje norėjosi pabrėžti ir dar vieną dalyką. Tikroji Klaipėdos stiprybė – tai ne tik uostas, krantinės, keliai ar kita „geležis“. Ne mažiau svarbūs ir žmonės, jų žinios, kūrybiškumas, verslumas ir gebėjimas idėjas paversti realiais sprendimais. Ir čia matau didžiulę galimybę Klaipėdai kurti inovacijas, kurios stiprintų ne tik ekonomiką, bet ir valstybės bei Baltijos regiono gynybą“, – akcentavo viceministras.

K. Kvaraciejus pasidžiaugė, kad tuo metu, kai uostamiestyje vyko dienraščio „Klaipėda“ organizuota konferencija, Finansų ministerijos valdomoje Giraitės ginkluotės gamykloje buvo pristatyti Lietuvoje surinkti automatiniai šautuvai.

„Pamatėme konkretų pavyzdį, ką jau sugebame patys. Man tai dar kartą priminė, kad Lietuvos saugumas kuriamas ne tik kariuomenėje ar ministerijų kabinetuose. Jis kuriamas ir mūsų gamyklose, universitetuose, laboratorijose, verslo įmonėse – visur, kur žmonės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti“, – tikino K. Kvaraciejus.

Finansų viceministras Klaipėdos verslui linkėjo drąsos ir ambicijų.

„Kurkite, eksperimentuokite, ieškokite naujų galimybių, ypač dvejopos paskirties technologijų ir gynybos pramonės srityse. Labai norėtųsi, kad ateityje iš Klaipėdos į pasaulį keliautų ne tik kroviniai, bet ir čia sukurtos technologijos, stiprinančios Lietuvos bei mūsų sąjungininkų saugumą. Nuoširdžiai dėkoju konferencijos organizatoriams už puikią iniciatyvą, visiems pranešėjams ir diskusijų dalyviams – už atvirą pokalbį, skirtingus požiūrius ir vertingas mintis. Nes valstybės stiprybė yra ne vien tai, ką sugebame apsaugoti. Tikroji stiprybė – ir tai, ką patys sugebame sukurti“, – mintimis dalijosi K. Kvaraciejus.

Taško nededa

Konferencijos dalyviai po renginio dalijosi itin šiltais atsiliepimais. Klaipėdos pramonininkų asociacija pasidžiaugė, kad diskusijose buvo akcentuojamos ne abstrakčios grėsmės, o tikri Klaipėdos krašto iššūkiai ir konkretūs sprendimai, kurių galime imtis jau dabar.

„Dėkojame pramonininkų atstovams, diskusijų dalyviams ir moderatoriams: LPK prezidentui Vidmantui Janulevičiui, LPK direktorės pavaduotojai Loretai Maskaliovienei, KPA įmonių vadovams – įmonės „KN energies“ vadovui Dariui Šilenskiui, įmonės „Klaipėdos vanduo“ gen. direktoriui Benitui Jonikui, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ gen. direktoriui Laimonui Rimkui, KPA prezidentui Rimantui Juškai ir visiems kitiems, kuriems rūpi. Konferencija baigėsi, bet nededame taško“, – tokiu atsiliepimu apie renginį pasidalijo asociacija.

„Kad diena „X“ nesmogtų“

Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Alvydas Medalinskas apgailestavo, kad vienu metu Klaipėdoje vyko du jam itin svarbūs renginiai.

„Gerai, kad Lietuvos strateginiame mieste, uoste galvojama, ką daryti. Bandoma suvokti, kur yra galimas Achilo kulnas transporto infrastruktūroje, energetikoje, kitose svarbiose veiklos sferose, ir tai daroma su Vyriausybės nariais, o kai kalbama apie karinį saugumą, – su kariuomenės vadovybės nariais“, – tikino A. Medalinskas.

Tačiau jis pripažino, kad tiek tądien vykusios karinės pratybos, tiek konferencija „Atsparūs. Miestas ir uostas“ buvo apie tą patį.

„Gerai, kad apie tai kalbama – apie praktinius žingsnius bei sprendimus, kad ta diena „X“ neateitų ir kaip tam reikia pasiruošti. Tuo galėjau įsitikinti ir savo pokalbiuose šių renginių metu ir su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų štabo vadu, ir su Šaulių sąjungos vadu, ir merais, ministru ir viceministrais, Klaipėdos ir šio miesto institucijų vadovais“, – pasidžiaugė visuomenininkas.

Saitai: konferencija „Atsparūs. Miestas ir uostas“ tapo platforma verslo, valdžios, bendruomenių atstovų ir įmonių vadovų pokalbiui ieškant problemų bendrų sprendimo būdų. / Dinaros Fritzsch nuotr.

Susitiko trys „V“

Renginiu pasidžiaugė Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

„Viskas buvo atlikta profesionaliai. Tai buvo aukšto lygio renginys, didžiulis ir labai reikšmingas komandinis darbas. Manau, temos ir klausimai, kurie buvo nagrinėjami, taip pat buvo labai svarbūs visais atžvilgiais. Tai, kad atvyko ministrai, viceministrai, rodo, kad renginys reikšmingas ir jiems. Labai dėkoju už galimybę man pačiai jame dalyvauti“, – teigė J. Butkevičienė.

Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin džiaugėsi galėjęs dalyvauti diskusijoje apie tautines bendrijas, pasitikėjimą ir pagarbą.

„Lietuva yra mūsų visų namai. Ir niekam neturėtų reikėti nuolat įrodinėti, kad ji yra jo Tėvynė. Man svarbu, kad žmogų vertintume ne pagal tautybę, gimtąją kalbą ar akcentą, o pagal jo vertybes ir darbus. Nes stipri valstybė prasideda nuo žmonių, kurie jaučiasi jos dalimi“, – akcentavo E. Alesin.

Dalyvavimu pasidžiaugė ir Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.

„Galimybę dalyvauti diskusijoje vertinu ne tik kaip progą pasidalyti mintimis, bet ir kaip galimybę dar kartą permąstyti tai, ką darome, ir truputį pasistūmėti į priekį. Link Lietuvos, kurioje žmogų vertiname ne pagal jo tautybę, kalbą ar tapatybę, o pagal jo pastangas, elgesį ir darbus“, – tikino D. Babilas.

Žinomas klaipėdietis, visuomenininkas Algirdas Grublys taip pat džiaugėsi konferencija.

„Apsilankiau dienraščio „Klaipėda“ kartu su partneriais puikiai organizuotoje konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“. Diskusija apie atsparumą šiandienos iššūkiams vyko be kariškių ir aršių politikų dalyvavimo, todėl vyko dalykiškai ir atvirai. Trys „V“ – valdžia, verslas ir visuomenė suprato vieni kitus ir teikė malonumą klausantis pašnekovų“, – įspūdžiais dalijosi klaipėdietis.

Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyko spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).

Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.

Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.

Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.

Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.