Bendrijos vadovė Janina Tulabienė sakė, kad iš 4–5 darbuotojų, šiuo metu besirūpinančių neįgaliaisiais, bet kurią dieną gali nelikti nė vieno.

"Dirbama vieną parą, kitą ilsimasi. Situacija – įtempta, bet ieškome išeičių. Apsaugos priemonėmis mes apsirūpinę, esame pasiruošę savanoriams mokėti atlygį. Žinoma, jei jie paprašys protingos sumos", – tikino pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybė šiai įstaiga padėti negali.

Mes pajėgūs mokėti tokį atlyginimą, kokį mokame ir savo darbuotojams. Jei paprašytų 40 eurų už valandą, mums tai būtų neįmanoma.

"Ji yra privati, mes galime tik pagelbėti ieškoti darbuotojų ar savanorių. Nėra tokių programų, kuriomis galėtume remti privačias įstaigas", – nurodė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

"Būtų šaunu, jei ateitų trys ar keturi žmonės, dviejų savanorių jau sulaukėme. Didelių reikalavimų nekeliame, būtų gerai, jei žmonės turėtų kokios nors patirties darbe su neįgaliaisiais. Tačiau jų užduotis būtų tik pabendrauti, paduoti valgį, prižiūrėti globotinius, nes tai vis dėlto yra sutrikusio intelekto žmonės", – kalbėjo J. Tulabienė.

Įstaiga buvo sulaukusi kelių skambučių, tačiau sutartą dieną savanoriai taip ir nepasirodė.

"Mes pajėgūs mokėti tokį atlyginimą, kokį mokame ir savo darbuotojams. Jei paprašytų 40 eurų už valandą, mums tai būtų neįmanoma. Proga padėti galėtų tapti paspirtimi tiems, kurie šiuo metu ieško darbo. Tikėtina, nebūtų sudaroma ilgalaikė sutartis", – kalbėjo J. Tulabienė.

Klaipėdiečiai, panorę padėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiai bendruomenei, mini įvairius motyvus. Dalis ateina vedini geros širdies, suprasdami, kad pandemijos mastai plečiasi, o ir bet kuriam gyventojui netrukus gali prireikti svetimųjų pagalbos.

"Mūsų globotiniai nėra tie, kurie tik guli, jie juda, kruta. Suvaldome. Apeliuojame į tuos, kurie supras situaciją ir atmes asmenines baimes", – sakė J. Tulabienė.