Nors kovas buvo šaltesnis nei vasaris, šilumos uostamiestyje suvartota mažiau. Klaipėdiečius pasieksiančios sąskaitos už šildymą bus panašios kaip ir už paskutinį žiemos mėnesį.

Vidutinė kovo oro temperatūra siekė 2,9 laipsnio šalčio. Palyginti su vasariu, pirmasis pavasario mėnuo buvo šaltesnis. Vidutinė oro temperatūra vasarį siekė 0,3 laipsnio šalčio.

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, daugiabučių namų gyventojai kovą šilumos suvartojo vidutiniškai 5,2 proc. mažiau.

Bendrovės „Klaipėdos energija“ teigimu, įtakos mažesniam suvartojimui turi įrengti automatizuoti šildymo punktai. Jų efektyvumas taupant šilumą pastebimas rudenį ir pavasarį.

Kuo didesnis paros temperatūrų svyravimas, tuo daugiau sutaupo namai, turintys automatizuotas šildymo sistemas.

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, tokie pastatai kovą sunaudojo per 10 proc. mažiau energijos už namus su senais šilumos punktais.

Kovą, vertinant ne tik gyventojus, bet ir visus vartotojus, vidutiniškai vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas Klaipėdoje kainavo 5,19 lito. Toks pat jis buvo ir vasarį.

Įmonės „Klaipėdos energijos“ teigimu, greičiausiai bus panašios ir gyventojų sąskaitos.

Mažiausiai energijos suvartota naujos statybos namuose. Vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas juose atsiėjo 2,23 lito.

Panašus energijos suvartojimas yra ir visiškai renovuotose daugiabučiuose namuose. Čia vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas kainavo 2,74 lito.

Senos statybos namų gyventojai sulauks dukart didesnių sąskaitų.

Įmonė „Klaipėdos energija“ pabrėžė, kad kovo šilumos analizė parodė, jog gyventojų išlaidos šildymui nepriklauso nuo to, kada statytas namas. Viską lemia jo sandarumas.

Taupiausiųjų namų penkete yra ir prieš daugiau nei 30 metų pastatyti daugiabučiai namai, tačiau jie yra renovuoti. Šių pastatų fasadai ir stogai apšiltinti, modernizuotos šildymo sistemos.

Kovą šilumos kaina siekė 27,26 cento už kilovatvalandę. Balandį jos kaina nesikeis.