Kreipėsi į ministeriją: jūrinė valstybė neturi likti žodžiais

Minint Europos jūros dieną, Klaipėdos jūrinė bendruomenė kreipėsi į šalies švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, primindami Lietuvos – jūrinės valstybės svarbą ir siekdami atkreipti dėmesį, kad jūrinio mentaliteto formavimas Lietuvos bendrojo lavinimo įstaigose – per menkas.

Temos lieka užribyje

Kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas, Jūrų kapitonų asociacijos vadovas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius, taip pat Klaipėdos P.Lindenau mokymo centro ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktoriai.

"Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, tačiau iki šiol moksleivių vadovėliuose, pratybose ar kituose metodiniuose šaltiniuose jūrinės temos lieka užribyje. Esame įsitikinę, kad, norint turėti stiprią jūrinę valstybę, būtina jaunosios kartos sampratą ugdyti nuo mažų dienų", – rašoma kreipimesi.

Jūrinė bendruomenė jau ne kartą kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu, kad, pradedant nuo pačių mažiausių Lietuvos piliečių, edukaciniais būdais būtų aktyviau ugdoma jūrinė samprata, tačiau atsako lig šiol nesulaukta.

Neįvertinta jūros svarba

Lietuva turi labai senas jūrines tradicijas, tačiau apgailestaujama, kad bendrojo ugdymo dalykų priemonėse ir kituose metodiniuose šaltiniuose iki šiol nėra informacijos ir užduočių, susijusių su jūrininkais, jūra, laivais, uostais, jūrinio verslo ekonomika, jūriniu paveldu, istorinėmis asmenybėmis, kurios buvo reikšmingos Lietuvos kaip jūrinės valstybės gimimui ir augimui.

Teikiame dideles viltis, kad bendromis pastangomis galime paskatinti jaunąją kartą atsigręžti į jūrą ir padėti pasijusti pilnaverčiais Lietuvos, jūrinės valstybės, piliečiais.

"Deja, šioms temoms vietos visos Lietuvos švietimo įstaigoms kuriamose metodinėse medžiagose neatsiranda – prieš kelerius metus, pradėjus diskusiją šia tema, ministerijos lygmeniu pasigirsta nuomonių, esą jūros tema įdomi gali būti tik pajūrio regiono mokiniams. Tačiau ši nuostata yra klaidinga ir neatliepianti Lietuvos kaip jūrinės valstybės strategijos", – įsitikinę Klaipėdos jūrinės bendruomenės atstovai.

Jie pabrėžė, kad galiausiai turime suvokti, jog jūra savo ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra vertinga visai Lietuvai, neišskiriant konkrečių regionų, kiekvienas šalies pilietis turėtų jausti pasididžiavimą, kad yra reikšminga jūrinės valstybės dalis.

Bendruomenė siekia padėti

Jūrinė bendruomenė tikina esanti pasirengusi skirti visus reikiamus žmogiškuosius išteklius konsultuoti vadovėlių ir pratybų autorius, mokymo programas kuriančias ekspertų grupes, teikti reikalingą informacinę, vizualinę medžiagą, kuri padėtų kurti įtraukiantį turinį, atliepiantį jūrinės tematikos sampratą.

"Neabejojame, kad su jūrine tematika susijusios užduotys gali puikiai įsikomponuoti fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos disciplinose. Jūrinio paveldo, jūrinės istorijos temos sėkmingai gali būti integruotos lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietiškumo ugdymo pamokose", – tvirtino jūrinės bendruomenės atstovai.

Neabejojama, kad jūrinės kultūros pažinimas jaunąją kartą ne tik ugdys pilietiniu požiūriu, bet ir paskatins aktyviau rinktis profesijas, susijusias su jūra.

"Deja, šiandien specializuotos jūrinio profilio ugdymo įstaigos, rengiančios specialistus jūriniam ir laivybos sektoriams, jūrinės inžinerijos pramonei, priverstos kovoti dėl išlikimo – jaunoji karta vangiai renkasi specialybes, susijusias su jūra. Teikiame dideles viltis, kad bendromis pastangomis galime paskatinti jaunąją kartą atsigręžti į jūrą ir padėti pasijusti pilnaverčiais Lietuvos, jūrinės valstybės, piliečiais", – rašoma klaipėdiečių kreipimesi švietimo, mokslo ir sporto ministrei J.Šiugždinienei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bocmanas

Bocmanas portretas
Kokia čia jūrinė- kai jokio dėmesio , palaikymo , supratimo - per 30metų Žvejybos verslui. Latviai , Estai tie patys rusai - žvejojo žvejoja ir žvejos. Lietuvis yra žemės kurmis ir artojas. Jūrinė valstybė - visų pirma žvejai, o jūrinių ir okeaninių žvejų Lietuvoje nebeliko. Ir jokia čia jūrinė valstybe..bybienė vienu žodžiu:)

To kapitOnas

To kapitOnas portretas
Manau kad tai ne kapitonas o hoholas

Isvada

Isvada portretas
Nebera kam dirbti laivuose. Puse laivu igulu buna rusijos pilieciai ( sankciju orkams metu ). Ir visi patenkinti, greit priimsim 6 sankciju paketa, o tada, musu laivuose dirbs vien ruskiai?! :)))
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    4
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių