Miškų urėdijose pjūklai tyli – medienos prekyba sustojusi, o Neringos girininkijoms krizė gali atsiliepti didele nelaime.

Biudžetas tirpsta kaip žvakė

Klaipėdos apskrityje esančiose Kretingos ir Šilutės urėdijose gali tekti taupyti miško priežiūros sąskaita. Neringos girininkijos baiminasi, kad dėl lėšų trūkumo jau artėjančią vasarą grės 2006-ųjų Smiltynės gaisro tragedija.

Apskrityje esančios dvi miškų urėdijos veržiasi diržus, tačiau viliasi, kad medienos prekybos neištiks amžinas sąstingis.

Neringoje esančios keturios girininkijos nepriklauso jokiai urėdijai, tad jų finansavimui lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.

„Krizė labiausiai smogs nuo metų vidurio, nes esame finansuojami iš biudžeto. Kitiems metams perpus sumažintas finansavimas bendrosioms išlaidoms – elektrai, ryšiams, kurui. Kitos urėdijos išgyvena iš medienos pardavimo, o mums išvis tragiška padėtis. Iš medienos mes susirenkame tik kelis procentus lėšų. Čia – ne pati geriausia mediena, niekas neperka. Juk pas mus vadinamasis girtas miškas, pakrypęs nuo jūros vėjų. Visa žievė pripustyta smėlio, pjaudami ją pjūklai ugnimi svaidosi“, – bėdas dėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Viktoras Kolokšanskis.

Jis tikino, kad biudžeto likučius šiuo metu tirpdo pūgos padarinių likvidavimas. „Turėjome didelių nuostolių – po pūgų buvo daug virtuolių. Mūsų biudžetas tirpsta kaip žvakė“, – nerimavo neringiškis.

Taupymas atsigręš nelaime

Neringos girininkijų darbuotojams atlyginimai nuo metų pradžios sumažinti 30 proc.

„Nė pusės tų lėšų, kiek turėjome pernai, neturėsime, o viskas pabrango. Pagrindiniam savo darbui – gaisravietės apželdinimui – turime žmonių ir organizacijų suaukotas lėšas. Laimė, kad nors jų yra. Kelios dešimtys tūkstančių, po tragedijos suaukotų, tokiomis sunkiomis sąlygomis bus išsigelbėjimas įsigyjant sodinukus“, – aiškino V.Kolokšanskis.

Pasak V.Kolokšanskio, vien priešgaisrinei Neringos miškų apsaugai šiuo metu girininkijoms reikia 100 tūkst. litų.

„Priešgaisriniai sargai, komandos, budėtojai – visa tai kainuoja. Šiuos darbuotojus samdome tik pavasarį ir jie dirba iki rudens, tačiau jų algoms lėšų nebus. Geriau kokio nors medžio neišugdyti, kokio ploto neapželdinti, tačiau šios srities negalime nustumti į šalį. Jei tai tęsis, mūsų laukia 2006-ųjų Smiltynės gaisro tragedija“, – baiminosi V.Kolokšanskis.

2006-ųjų gegužę Smiltynėje kilęs gaisras nusiaubė per 200 hektarų miško ir padarė 5 mln. litų nuostolių.

Urėdijos pjūklai tyli

Kretingos ir Šilutės urėdijose taip pat vyrauja nerimo nuotaikos.

„Šiandien situacija yra labai bloga, nors viliuosi, kad po kelių mėnesių turėtų būti lengviau. Bet jau dabar aišku, jog teks taupyti ir dirbsime tik būtiniausius darbus. Negalėsime skirti lėšų retinimui, sanitariniam rinkimui, sausuolių valymui. Gal net visiems metams tai atidėsime. Teks daryti tik tai, kas būtinai privaloma, – sodinsime daigus“, – pasakojo Kretingos urėdas Antanas Baranauskas.

Kretingos urėdo manymu, nors situacija ir yra įtempta, tačiau jis įžvelgia bendras metų metus besikartojančias tendencijas.

„Visuomet pirmasis metų ketvirtis būna prastesnis. Metų pradžioje nėra tiek užsakymų. Įmonių veikla įsibėgėja tik antrą ketvirtį. Žinoma, sustingęs statybų verslas tiesiogiai atsiliepia ir mums. Per mėnesį pardavėme tik penkis kubinius metrus pušies rąstų. Šiek tiek malkų“, – tikino A.Baranauskas.

Medienos kaina krenta

Pernai kritusi medienos kaina, šiemet žada dar mažėti.

„Jei užpraėjusiais metais už kubinį metrą medienos gavome 168 litus, tai šiemet kažin ar begausime 115–120 litų. Kai kurių asortimentų kainos kris dar labiau. Vienas kubas popiermedžio bekainuoja 70–80 litų“, – kalbėjo Kretingos urėdas.

Pasak A.Baranausko, urėdijos darbuotojams atsisakyta mokėti priemokas, taupomi degalai.

„Kol niekas neperka, sandėliai tušti. Kad žaliava nesupūtų, tiesiog jos neruošiame. Nežinome, kokie metai bus, gal kenkėjai smarkiai puls, reikės kovoti. Čia – vėl lėšos. Taupome – kanalai gali likti nevalyti“, – skundėsi A.Baranauskas.

Naujas investicijas urėdijoms teks pamiršti ilgam. Pasak A.Baranausko, pernai urėdija investavo 2,8 mln. į sodmenų saugyklą ir šaldytuvą.

Štilis ir pamaryje

Šilutės urėdas Steponas Bairašauskas tikino, kad medienos kaina krito perpus.

„Į paniką nepuolame, nors taupyti reikia. Sumažinome darbuotojų priedus prie atlyginimų. Tačiau didžiausią nuosmukį lėmė medienos kainos kritimas. Popiermedžio kaina sumažėjo tris kartus, malkas gaminame nuostolingai. Faktiškai dotuojame medžio drožlių plokštes gaminančias įmones, tiekiame žaliavą pigiau nei savikaina. Sunku, bet stengiamės išgyventi“, – pasakojo Šilutės miškų urėdas Steponas Bairašauskas.

Priešgaisrinei apsaugai, miško priežiūrai, savavališkiems kirtimams šilutiškiai tikina pasiruošę.

„Jei jau griūtis, tai paliečia visus. Visiškas štilis, niekas nieko neperka. Perka tik pigų asortimentą. Statybinė mediena pigo 25 procentais, malkos – 15 procentų. Uostas neima padėklų, vadinasi, iš mūsų niekas neperka medienos jiems gaminti. O uostininkai neturi ką krauti“, – pasakojo S.Bairašauskas.

Brangs tik karstai

Nors mediena atpigo, Klaipėdos rajone viena po kitos užsidaro lentpjūvės. Šiuo metu statybinės medienos kaina lentpjūvėse siekia 600 litų.

Kiškėnų kaime įsikūrusioje lentpjūvėje neseniai atleista pusė darbuotojų.

„Elektra pabrango, bankai paskolų neduoda, stoja statybos – mūsų biznis stoja taip pat. Mes džioviname, obliuojame, ruošiame apdailos medieną. Tačiau ypač brangesnės, iš Rusijos atvežtos, dabar neperka. Lauko terasoms skirtas maumedis geležinkeliais atvežamas net iš Krasnojarsko. Mūsų mediena lauko apdailai netinka, o rusai kainos nemažina, ji dar ir augs. Apyvarta krito per pusę“, – pasakojo įmonės „Tošinė“ darbuotoja Marija Žukauskienė.

Doviluose esančioje lentpjūvėje „Junelinta“ kol kas darbuotojai neatleidžiami, tačiau apyvarta smuko keturis kartus.

„Ką parduodavome per savaitę, dabar tik per mėnesį parduot pavyksta“, – tikino direktoriaus pavaduotojas Laimonas Burba.

L.Burba sakė prisimenąs laikus, kai lentpjūvės kieme paruošti mediniai padėklai netilpdavo, dabar čia pirkėjų laukia kelis kartus mažesnis produkcijos kiekis.

„Malkomis išvis niekas nesidomi“, – stebėjosi vyras.

Netoli Šernų esančioje Tado Surplio lentpjūvėje kol kas sukasi medienos pjovimo staklės.

„Pjaunu, džiovinu medieną ir kraunu geresniems laikams. Dirbame įvairius darbus – vieną dieną ateina žmogus durų, kitą – jau laiptų. Malkas ruošiame, statybinę medieną, gaminame karstus neatpažintiems asmenims laidoti. Jie dar neatpigo, tik pabrangti gali“, – sakė T.Surplys.

Nereikia: iš miško gelmės traukti daugiau medienos neapsimoka – nėra kur jos dėti.