Kroviniai Klaipėdoje – ant propagandos laužo

Ir mums pripaišė rusiškas anglis

Įtakos turėjo net 30,3 proc. Rygos uoste per 8 mėnesius sumažėjusi anglių krova. Rusijoje tai pristatoma kaip krovinių išėjimu iš visos „pribaltikos“, nors Klaipėdos uostas anglių net nekrauna. Apie tai, kad anglys iš Rygos uosto persikelia į Ventspilį, Rusijos žiniasklaida net neužsimena.

Kaip krentantis giliai į duobę dėl Rusijos krovinių pristatomas ir Liepojos uostas, nors rusiškų krovinių kiekis jame buvo itin menkas.

Rusijoje „džiūgaujama“, kad iš „pribaltikos“ išeinančios rusiškos trąšos, nors Klaipėdos uoste jų vėlgi nebebuvo, o jei kas nors ir krauta, tai itin mažomis partijomis.

Pateikiama neaišku iš kur ištraukta statistika, kad šiemet „pribaltikos“, Ukrainos ir Suomijos uostuose rusiškų krovinių srautas sumažėjo 20 proc.

Įspėjama, kad Rusijos srautas toliau mažės, nes ji nebekrausianti per „pribaltiką“ grūdų. Čia matyt labiau susiję su Liepojos uostu.

Apskritai Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai Rusijoje pristatomi kaip nykstantys ir sparčiai mažinantys veiklos efektyvumą. Tą neva patvirtina smarkiai sumažėjusios masinių krovinių partijos.

Tokia propaganda gali turėti tikslą sukelti chaosą, sujaukti žmonių protus, kad būtų priešinamasi investicijoms į savus uostus.

Ėda vieni kitus

Rusijos žiniasklaida Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus vadina piranijomis - jie esantys tiek „išalkę be krovinių“, kad pradėję vieni kitus ėsti.

Estijos uostai neva stengiasi atimti iš kitų Baltijos uostų Rusijos krovinių likučius. Latvija aktyviai stumianti savo logistikos potencialą Baltarusijoje, siekdama joje perimti Klaipėdos kraunamus krovinius.

Estijos uostai neva stengiasi atimti iš kitų Baltijos uostų Rusijos krovinių likučius.

Didžiausia piranija įvardinta Lietuva. Ji išardžiusi geležinkelį į Latviją ir „sukinėjusi kaimynams rankas“ dėl tarifų, lupanti nuo Latvijos „tris kailius“. Nors iš tikrųjų Mažeikių-Rengės linija kroviniams pervežti bent pastaruosius 15 metų nebuvo naudojama.

Atskira tema Rusijos žiniasklaidoje – dėl Baltarusijos krovinių. Baltarusijos naudojimasis rytinės Baltijos šalių uostais Rusijai nėra malonus. Jei tik ji turėtų įtaką Baltarusijai, imtųsi priemonių nutraukti srautus. To padaryti ji negali. Po Rusijoje specialiai „nutekintos“ informacijos apie šalių jungimosi planus, Baltarusija oficialiai pareiškė, kad nepriklausomybė yra svarbiausia jų vertybė.

Kaip atmušti „pribaltus“ nuo Baltarusijos? Žeriami priekaištai, kad šie bendradarbiauja su paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Skleidžiama žinia, kad „pribaltai“ vieni kitiems už nugaros kalbasi dėl baltarusiškų krovinių paklodės pertempimo į savus uostus. Netgi šiauriausias Estijos Silamėjos uostas neva „siekiantis“ būti geriausia vieta baltarusiškiems kroviniams.

Gelbsti SGD nuo bankroto

Rusijoje smarkiai purkštauta dėl suskystintų gamtinių dujų iš Rusijos Sibiro dujų verslovės „Jamal“ gabenimo laivais į Klaipėdos SGD.

Atgabentas „Jamal“ dujas Rusijos žiniasklaida pristatė kaip Klaipėdos SGD terminalo gelbėtoją nuo bankroto. Kitaip 60 mln. eurų per metus kainuojanti laivo-saugyklos nuoma Lietuvai neva būtų nepakeliama.

Aiškinama, kad Lietuvoje liaupsintas dujų srautas iš JAV į Klaipėdą buvęs tik akių dūmimas, nes su amerikiečių dujomis atplaukę vos keli laivai. Rusijos duomenimis, Lietuva dar gaunanti dujas iš Norvegijos, bet jos esančios brangios.

Kažkokiu „Sputnik Litva“ ekspertu prisistatantis Aleksandras Nosovičius komentuoja, kad „Lietuvai rusiškos Sibiro dujos esančios naudingos, o pačiai Rusijai jos absurdiškos, nes sudaro sąlygas Lietuvai mažiau pirkti brangesnių „Gazprom“ dujų“.