Lankėsi per 76 tūkst. turistų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad sezonas šįmet startavo itin anksti – vasario 20 dieną, o iš viso Klaipėdoje lankėsi per 76 tūkst. turistų.
„Šį sezoną užbaigėme su trenksmu. Toks gražus laivas pirmą kartą – Klaipėdoje, iš tikrųjų jis turėjo būti antrą kartą, bet pirmąkart jam nepavyko. Tai naujas, gražus, labai didelis laivas, be to, tai vienas rekordinių laivų – jį sudaro 143,500 BT skaičiuojamų vienetų, ne svorio, bet tūrio, tad tai – didžiausias laivas, besilankęs Klaipėdos uoste. Sezonas iš tikrųjų buvo geras ir tuo, kad jis prasidėjo visiškai netikėtai – vasario 20 dieną – niekada laivų neturėjome taip anksti, ir tai rodo, kad visgi kruizinių laivų turistai vis labiau pamėgsta šiaurės šalis. Šiemet Klaipėdą aplankė rekordinis skaičius keleivių – 76 620. Tai yra tikrai labai daug, žymiai daugiau negu pernai. Matant, kaip keleivių skaičius auga, Klaipėda tikrai yra patrauklus uostas kruiziniam turizmui“, – sakė A. Latakas.
Bus ir 95 laivai?
Pasak A. Latako, šiemet į uostamiestį atplaukė 59 laivai, iš viso buvo planuoti 63. Du laivai į Klaipėdą neatplaukė, vienas jų – būtent „Norwegian Prima“, dėl oro sąlygų, kitas – dėl GPS trukdžių. Dar kiti neatvyko dėl neįvardijamų priežasčių.
„Kitais metais numatyta, kad Klaipėdą aplankys 68 laivai, tai yra jau beveik dešimt laivų daugiau, o ką ir bekalbėti apie 2027-uosius, kai iš tikrųjų net garsiai sakyti tampa truputėlį sunkoka. Numatyta, kad 95 laivai aplankys Klaipėdą. Tai didelis iššūkis visiems – tiek turizmo agentūroms, tiek pačiam uostui, tiek dėl krantinių tvarkymo. Bet tokio skaičiaus mes niekada nesame girdėję ir regėję“, – neabejojo A. Latakas.
Planuojama, kad 2027-aisiais laivų skaičius gali pasiekti šimtą ar daugiau.
„Tikrai ruošiamės, manome, kad visos pastangos, išlaidos, planai, orientuoti į kruizinį turizmą, pasiteisins. Mes tikrai atrodome labai neblogai, esame lankomi. Kad ir šitas laivas. Rygoje jis nesilankė, iš Talino plaukė tiesiai į Nineshamną Švedijoje ir iš Švedijos atplaukė čia. Taigi, laivybos linijos renkasi Klaipėdą, Rygą ar Taliną. Visada džiaugiamės, kai yra aplankomi visi uostai, ir suprantame, kad kuo daugiau galimybių yra šį kraštą parodyti per visus uostus, tuo didesnė sinergija, ir tuo daugiau turistų į šitą regioną yra pritraukiama“, – kalbėjo A. Latakas.
Manoma, kad kruizinis turizmas Baltijos jūroje didėja dėl klimato kaitos, turistų srautai užpildo ir uostus, ir pačius miestus, kuriuose jie lankosi.
Anot A. Latako, peržengiama tam tikra riba, ir miestų gyventojai, verslininkai susiduria su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip kavinių ar kitų lankomų erdvių per didelis užimtumas.
„O Baltija šiuo požiūriu dar yra su dideliu rezervu, Klaipėda – lygiai taip pat“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Šios dienos kruizinis turistas tikrai jaunėja.
Plaukia ir nauji laivai
A. Latako teigimu, šiemet Klaipėdoje lankėsi ir nauji septyni laivai, kurie anksčiau nėra buvę Klaipėdoje.
„Ir dvi laivybos linijos, kas yra labai svarbu, nes kai kurios laivybos linijos gali turėti daug laivų. Ši linija – „Norwegian Cruise Line“ – turi 18 ar 19 laivų ir dar aštuonis numatoma pastatyti. Kitais metais šios linijos laivų Klaipėdoje matysime 11. Tad laivų daugėja. Kitais metais pasaulyje yra numatyta pastatyti 68 naujus kruizinius laivus, tad šis verslas tikrai klesti, turistų skaičius bendrai, pasauliniu mastu, auga nepaprastai stipriai“, – akcentavo A. Latakas.
Žvelgiant į pasaulines tendencijas, numatoma, kad 2027 m. turistų, keliausiančių kruiziniais laivais, skaičius išaugs iki 40 mln.
Pirma keliauja po Klaipėdą
Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) vadovė Romena Savickienė pasakojo, kad spalio 14-ąją paskutiniu šįmet kruiziniu laivu „Norwegian Prima“ atvyko 3 021 turistas. Šie žmonės – net iš 47 pasaulio šalių. Daugiausia – anglakalbių.
„Beveik visi turistai keliauja po Klaipėdą. Visi, nepaisant to, jeigu yra ekskursijos į Juodkrantę, Nidą ar Palangą, pirmiausia jie lanko mūsų uostamiestį, o paskui važiuoja į kitas vietas. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar išliko tie patys maršrutai – Klaipėda, Palanga, Neringa, Šaltojo karo muziejus Plateliuose, tam tikros kompanijos važiuoja į Lapių kaimą ar turi kitokių ekskursijų, bet pagrindinės ekskursijos išlieka mūsų regione“, – teigė R. Savickienė.
Pastebėta, kad baimės dėl keliavimo būtent į mūsų uostamiestį sumažėjo.
„Baimės, manau, egzistuoja pas visus, bet, be jokios abejonės, situacija yra stebima tiek pačių žmonių, tiek kruizinių linijų, nes jeigu būtų nesaugu, jie tikrai čia nevyktų. O pagal tai, kad matome, jog laivai į Klaipėdą ir ne tik į Klaipėdą atvyksta faktiškai visiškai užpildyti, tai rodo, kad baimės jausmas dingsta“, – kalbėjo R. Savickienė.
Iššūkis – gidų trūkumas
Viena pagrindinių problemų, su kuria šiuo metu susiduriama Klaipėdoje priimant kruizinius laivus, – gidų trūkumas.
„Daugėja kruizinių laivų skaičius, didėja ir atvykstančių turistų skaičius, o gidų mums tikrai labai trūksta. Šiais metais mūsų turizmo agentūros turėjo pasitelkti kolegas iš Vilniaus, Kauno tam, kad galėtume tinkamai priimti kruizines grupes čia, Klaipėdoje. Taip pat ir transporto problemos, nes yra reikalaujama, kad būtų kokybiškas transportas – kad negestų, veiktų visi kondicionieriai, mikrofonai ir t. t., tai, kas yra reikalinga turistams, privalo būti. O to kokybiško transporto turizmo agentūroms kartais reikėjo ieškoti net Latvijoje“, – pasidalijo R. Savickienė.
Džiaugiamasi, kad atvykę turistai renkasi Klaipėdą ir joje leidžia pinigus. Skaičiuojama, kad vienas turistas čia išleidžia nuo 40 iki 60 eurų.
„Kai vienu metu į miestą pasileidžia pora tūkstančių žmonių, ypač, kai senamiestis yra visiškai šalia, tai tie, kurie sugeba prisitraukti klientus ir pasiūlo turistams, atvykstantiems čia poilsiauti ir leisti pinigus, manau, tikrai pajaučia naudą“, – pažymėjo KTIC vadovė.
Taip pat pastebėta, kad šiemet Klaipėdoje būta nemažai kruizinių laivų, kurie siūlė savo klientams ekskursijas, įskaičiuotas į kelionės kainą.
Keliauja ir šeimomis
Be to, keičiasi ir kruizinių laivų turistų amžiaus grupės.
„Kruizinė laivyba atsigauna ir tampa vis populiaresnė. Jeigu anksčiau labai drąsiai kalbėdavome, kad kruizai yra vyresnio amžiaus žmonėms, tai šios dienos kruizinis turistas tikrai jaunėja ir keliaujama šeimomis. Ir kruizinės kompanijos stato laivus su infrastruktūra, orientuota į vaikus, paauglius ir vyresnio amžiaus žmones“, – sakė R. Savickienė.
KTIC ir uosto siekis – kad turistai į Klaipėdą plauktų ištisus metus, bet dėl to reikia dar labiau pasistengti.
„Toks būtų mūsų noras ir tikslas, bet kalėdinis kruizas parodė, kad dar turbūt neturime tokios kalėdinės dvasios, kokia yra Vokietijoje ar kur nors kitur. Tai turėtų būti mūsų siekiamybė. Jeigu norėtume kruizinių laivų sulaukti žiemą, turėtume padaryti ką nors daugiau“, – neabejojo R. Savickienė.
Naujausi komentarai