Pereiti į pagrindinį turinį

Kryžiuočiai okupavo Pilies tiltą

2016-07-13 08:58

Kryžiuočiai, trečiosios pagal dydį vorų šeimos nariai, okupavo Pilies tiltą. Daugybę voratinklių su įspūdingos išvaizdos gyvūnais galima gerai įžiūrėti sutemus, kai miestą nušviečia žibintai.

Ievos Liškevičiūtės nuotr.

Kryžiuočiais neretas grožisi ir augina juos namuose. Trečioje pagal dydį vorų šeimoje yra apie 160 genčių ir per 2,8 tūkst. rūšių. Lietuvoje žinomos 32 rūšys iš 16 genčių.

Jų kojos ilgos ir storos. Pilvelis ovalinis, dažniausiai – labai plaukuotas, su tipišku įvairių formų kryžiaus piešiniu. Kiaušinėlius šie vorai deda į didelius tankius kokonus.

Pasak Pajūrio regioninio parko vyriausiojo ekologo Erlando Paplauskio, jie turi stiprias cheliceras ir gali grybštelėti žmogui, bet tai daro retai. Todėl Lietuvoje šie vorai yra nepavojingi.

"Gal tik vapsvavoris galėtų rimčiau įgelti", – svarstė pašnekovas.

Vapsvavorio "pabučiavimas" prilygtų širšės įgėlimui. Šiokią tokią reakciją galėtų pajusti tik alergiški žmonės. Įleidus geluonį kryžiuočiui, skausmas būtų mažesnis nei atsirandantis po bitės įgėlimo – tarsi adatos bakstelėjimas.

"Pamatytumėte, kas darosi Ventės rage, kur skraido labai daug uodų. Vorų – tikra košė. Jiems ten – labai daug maisto. Apskritai, jų galima pamatyti lauke ant kiekvieno pastato", – kalbėjo E.Paplauskis.

Kryžiuočiai dažnai visą gyvenimą praleidžia vienoje vietoje. Išplinta rudenį, jaunikliams skraidant ant voratinklių.

Kai kurie voragyvių specialistai tikina, kad šių vorų išties vertėtų pasisaugoti. Esą kryžiuotis įgelti gali tik tuomet, kai yra visiškai suaugęs, o maži šios rūšies gyvūnai taikūs.

Ko gero, mūsų šalyje aptikto kryžiuočio neverta bijoti paimti į rankas – voras tikrai nesistengs savo nuodų naudoti tuščioms atakoms, nes šie jam reikalingi maitinantis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų