Klaipėdos daugiabučių namų gyventojai keičia savo būstus griaudami ir pagrindines pastatų konstrukcijas. Dauguma žmonių butų rekonstrukcijai jokių projektų neužsako ir oficialių leidimų neturi. Esą projektuotojų įkainiai nepamatuotai dideli, todėl gyventojai sienas ardo savo nuožiūra, tuo neretai sukeldami pavojų ir sau, ir kaimynams.

Bijo, kad sugrius

Klaipėdietė Vida jau 27 metus gyvena Vyturio g. 2 name – nuo tada, kai tik buvo pastatytas šis daugiabutis. Moteris tikino, kad nuo pat įsikūrimo jos namas ardomas iš vidaus.

"Sienas griauna ir tie, kurie turėjo leidimus, bet dauguma jų ardo savavališkai. Stuksenimai, kalimai, gręžimai nesiliauja visus tuos metus. Ir per langą matau, kaip statybines šiukšles išveža sunkvežimiais", – pasakojo klaipėdietė.

Pasak jos, kaimynai savo butuose daro visokias nišas, jungia holus su virtuve, balkonus su kambariais. Moters įsitikinimu, procesas –  nevaldomas.

"Esu girdėjusi tik vieną atvejį, kai kartą tokia griovėja buvo priversta statyti sutvirtinimus. O kas galėtų patikrinti mūsų daugiabutį, ar jis vieną dieną nesubyrės kaip kortų namelis, nes, jei kas nutiks, kaltų tikrai neberasime", – nuogąstavo Vida.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus atstovai patvirtino, jog buvo atvejų, kai viršutinių aukštų gyventojų butuose po remontų pas žemiau gyvenančius kaimynus įtrūko ar deformavosi sienos, durys sukrypo ir nebeužsidarė.

Taip esą dažnai nutinka, kai būna išgriaunama laikančioji siena, todėl šiek tiek įlinksta perdanga tarp aukštų ir atsiranda įtrūkimai bei deformacijos.

Savivaldybėje nekonsultuoja

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus teigimu, gyventojų noras kažką pertvarkyti jiems priklausančiuose butuose yra jų privatus reikalas.

"Konsultacijos dėl tokių pertvarkų gyventojams kainuoja, jas gali suteikti projektuotojai. Savivaldybė neįpareigota nemokamai konsultuoti visus privačius asmenis, kurie nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Todėl gyventojas, abejodamas, reikia ar nereikia pertvarkymo darbams leidimo, turi kreiptis į projektuotojus, kurie jį pakonsultuos", – aiškino G.Pocius.

Kitaip tariant, gyventojai turi pasiimti savo buto kadastro duomenų bylą ir kreiptis į specialistus, tai yra – projektuotojus, kurie suteiks konsultaciją. Jie esą ir paaiškins, galima ar negalima griauti, reikia ar nereikia projekto, būtinas ar nebūtinas statybų leidimas.

Tiria skundus

G.Pocius patvirtino, kad į jo vadovaujamą Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių dėl leidimo pertvarkyti būsto vidines konstrukcijas daugiabutyje kreipiasi labai daug žmonių. Leidimai esą išduodami visiems, kurių projektai parengti tinkamai.

Leidimo išdavimas kainuoja. Jeigu jis reikalingas kapitaliniam remontui, rinkliavos dydis siekia 100 litų.

Yra nemažai atvejų, kai žmonės, išsigandę sudėtingo biurokratinio kelio, nusprendžia pertvarką bute atlikti be jokių leidimų ir konsultacijų.

"Tokie savavališki veiksmai, žinoma, įmanomi, bet tik kol mus pasieks skundas ar kils kokios nors nepageidaujamos pasekmės. Tada ateis specialistai ir viską išsiaiškins", – tikino G.Pocius.

Ar gyventojas įsileis tokius tikrintojus į savo būstą, esą priklauso nuo jo požiūrio į problemą.

"Pagal Konstituciją žmogaus privati erdvė yra šventa, tačiau įstatymai nustato atitinkamų institucijų, specialistų ar pareigūnų teisę įeiti į butą. Todėl mūsų savivaldybės darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūrą, turi teisę įeiti, bet, aišku, tai priklauso ir nuo savininko valios", – sakė G.Pocius.

Esą jei savininkas tikrintojų neįsileidžia, jie gali kreiptis į teismą. Jei šis priims sprendimą, kad savininkas privalo nesudaryti kliūčių pareigūnams apžiūrėti jo butą, žmogus privalės jį vykdyti.

Baisus baudimo mechanizmas

G.Pociaus teigimu, dėl savavališkų griovimų daugiabučiuose namuose savivaldybė per metus gauna apie 100 skundų. Esą gyventojams, kurie  butus rekonstruoja be leidimų ir techninių projektų, neretai tenka mokėti baudas.

"Mes tik patikriname, ar statybos darbai buvo atlikti teisėtai. Jei nustatome, kad tai buvo padaryta neteisėtai, tuos dokumentus perduodame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai, kuri ir priima sprendimus, bausti ar nebausti pažeidėjus", – teigė G.Pocius.

Jei specialistai nustatytų grubius namo vidinės konstrukcijos pažeidimus, juos padaręs gyventojas turėtų atstatyti konstrukcijas į buvusią padėtį.

Jei būtų nustatyta, kad tokie statybos darbai galimi, bet atlikti be leidimo, buto savininkas privalėtų per pusę metų parengti projektinę dokumentaciją, kuri irgi kainuoja.

Be to, jam reikėtų sumokėti įmoką už savavališką statybą. Prieš tai jis turėtų samdyti ekspertą, kuris, įvertinęs atliktus darbus bei panaudotus statybinių medžiagų kiekius, suskaičiuotų, kiek tie statybos darbai yra verti.

Projektą ir ekspertizės išvadas tektų nešti į savivaldybę, kur specialistai apskaičiuotų, koks turi būti įmokos už leidimą dydis. Nežiūrint to, už savavališką statybą Statybų inspekcija dar skirs administracinę baudą.

Galėjo legalizuotis

"Bet kuriuo atveju legalus kelias rekonstruoti būstą yra pigesnis, nei gali kainuoti savavališkas griovimas", – įsitikinęs G.Pocius.

Jis patvirtino, jog ne vienas ir ne du gyventojai yra nubausti už savavališkas butų rekonstrukcijas.

Buto perprojektavimas nėra toks pigus. Klaipėdoje veikia daugiau nei 100 projektavimo įmonių, kurios atlieka ir tokius darbus.

"Buto remonto ar perplanavimo projektas gali kainuoti nuo 4 iki 10 tūkst. litų", – patvirtino viešumo nepanoręs projektuotojas.

Įmoką už savavališkas statybas mokėti reikia nuo šių metų. Iki praėjusių metų pabaigos visi gyventojai, kurie buvo atlikę kažkokius statybos darbus savo butuose be leidimų, turėjo galimybę juos įsiteisinti, nemokant įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.

"O jau nuo šių metų, jei tik savavališkos statybos aktas užfiksuotas, be įmokos statybos leidimas neišduodamas ir pertvarkymo darbai neįteisinami", – pabrėžė G.Pocius.

Komentaras
Valdemaras Gauronskis
Statybos produkcijos sertifikavimo centro ekspertas

Išgriovus laikančiąją daugiabučio namo buto sieną gali ir nieko nenutikti, tačiau neatmetama tikimybė, kad kai kuriais atvejais dėl to gali sugriūti ir namas. Lietuvoje yra buvę incidentų, kai apatiniame aukšte žmonės pasidarė tokias pertvarkas bute ir viršutiniai kaimynai nusileido pas juos su visomis grindimis. Kai yra išgriaunama laikančioji siena, ant kurios guli mažiausiai dvi perdengimo plokštės – iš vienos pusės viena, iš kitos pusės kita, po tokio išgriovimo tos plokštės teoriškai turėtų nusileisti vienu aukštu žemiau. Visi žinome, kad standartiniame daugiabutyje vonios kambarys ir tualetas yra tūrinis elementas, kuris nieko nelaiko, jis tiesiog yra kaip dėžutė pastatoma ant grindų, ir viskas. Griauti šias pertvaras nėra jokio pavojaus. Tik kaimynams laikinai tenka kęsti griovimo darbų triukšmą. Kalbant apie pertvarų tarp butų griovimą, ten perdangų plokštės yra paklotos ant visų keturių sienų, vieną tokią sieną išgriovus, ta plokštė dar laikysis ant trijų sienų ir rimto pavojaus kaip ir nebus. Bet tai yra konstrukcinis pažeidimas, nes apskaičiuota, kad plokštė turi remtis ant keturių sienų. Tačiau nesinori tikėti, kad yra tokių žmonių, kurie nepagalvoję imtų griauti namo sienas.