Dešimtys kilometrų – per toli

Lėbartų kapinėse vietos mirusiesiems laidoti dar užteks trejiems ar ketveriems metams, priklausomai nuo to, kaip sparčiai keisis laidojimo tradicijos.

Urnos su kremuotais palaikais paprastai laikomos kolumbariumuose arba laidojamos šeimos kapuose, todėl pastaruoju metu kapinių žemė jau ne taip greitai užimama.

Pirmadienio vakarą tikėtasi, kad Kretingalės kultūros centro salė lūš nuo Sendvario seniūnijos žmonių antplūdžio. Čia buvo kalbama apie šios seniūnijos žmonėms aktualų klausimą – pristatoma Klaipėdos kapinių plėtros galimybių studija.

Dar 2018 m. parengta studija iki šiol netapo konkretaus plano dalimi. Iš dešimties galimų naujųjų kapinių vietų renkama tinkamiausia.

Kadangi kapinėms įrengti esama daugybė reikalavimų, aptariant galimas vietas liko penkios labiausiai atitinkančios keliamas sąlygas: Vytaučiuose, Šimkuose, Vitiniuose (Klaipėdos r., Kretingalės sen.), Glaudėnuose (Klaipėdos r., Sendvario sen.), Petrikaičiuose (Kretingos r., Žalgirio sen.).

Petrikaičių kapinės jau veikia, jas reikėtų išplėsti ir modernizuoti, bet šis variantas atmestas ne tik dėl vietos gyventojų nepasitenkinimo tokia perspektyva.

Ši vietovė yra už kelių dešimčių kilometrų nuo uostamiesčio, tad organizuoti visuomeninį transportą iki Petrikaičių būtų labai nepatogu, o ir savomis mašinomis važiuoti į kapines tokį atstumą – neracionalu.

Kapai – prie sąvartyno?

Vienas pagrindinių reikalavimų kapinėms įrengti, kad apie 40 ha ploto kapinės nuo artimiausios sodybos būtų nutolusios ne mažiau nei 100 metrų, o dar geriau – didesnį atstumą. Todėl labai aktualus reikalavimas, kad vietos bendruomenė nesipriešintų amžinojo poilsio kaimynystei.

Prieš savaitę Kretingalės kultūros centro salėje galimybių studija buvo pristatoma Kretingalės gyventojams. Tada atėjo apie 30 vietos žmonių. Susitikime dalyvavo ne tik Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys, bet ir Klaipėdos rajono politikai.

Visi susirinkusieji reiškė nepasitenkinimą galimu kapinių įrengimu netoli jų namų. Vieni piktinosi gerokai padidėsiančiu transporto srautu, kiti tikino, kad kapinės bus per arti jų namų, todėl gali būti užterštas gruntinis vanduo, treti tiesiog baiminasi mirusiųjų pasaulio.

Aplinkui amžino poilsio vietą numatoma pasodinti želdinių juostą, kad pačios kapinės būtų panašios į parką, o ir kaimynų netrikdytų jų vaizdas.

Po savaitės, birželio 20-ąją, į salę aptarti vienos realiausių vietų kapinėms atėjo vos penki žmonės. Nežinia, ar kitiems šis klausimas neaktualus, ar jie nesitiki, kad jų nuomonė gali būti išgirsta.

Klaipėdos rajono valdžios atstovų nebuvo, atvyko tik klaipėdiečiai, tarp jų – ir Klaipėdos vicemeras A.Barbšys.

Trys moterys tikino gyvenančios Glaudėnuose, todėl kapinių kaimynystė jų nevilioja.

"Aš nenorėčiau, kad mano tėvai būtų palaidoti prie sąvartyno. Be to, nenorėčiau, kad pro mano namus važinėtų procesijos su varpais ar triūbomis", – moralinį aspektą dėstė nepatenkinta moteris.

Į pristatymą atėjusios sodų Glaudėnuose gyventojos tikino, kad pakeliui į vietą, kur galėtų atsirasti kapinės, veikia įmonė, skaldanti statybinį laužą. Nuo jos plačiai driekiasi dulkių šleifas, jis gali užkloti ir kapines bei laidotuvių procesijas.

Be to, vietos gyventojos tikino žinančios, kad netoliese esama realaus ketinimo kasti žvyrą. Moterys suabejojo, ar galimybių studijos rengėjai žino apie būsimus karjerus.

Iš Vilniaus atvykę studijos autoriai tikino, kad jokiuose dokumentuose būsimi karjerai neužfiksuoti.

Kastytis Macijauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kapinės primins parką

Atremdamas vietos žmonių mintis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas patikino, kad 800 m pločio Kalotės sąvartyno apsauginė zona dar apie 17 metų nesikeis, tad pelningai parduoti savo sklypus čia sodininkaujantys žmonės kol kas neturi vilčių.

Žemė netoli sąvartyno neturi vertės, ji netinkama žemės ūkiui, jau vien todėl čia įrengti kapines – geriausias sprendimas.

Kitas argumentas – ši vieta netoli Klaipėdos ir bus nesunkiai pasiekiama.

"Aš pats gyvenu šalia kapinių ir labai džiaugiuosi tokia ramia kaimynyste. Be to, valstybė nupirks į kapinių plotą patenkančius sklypus už rinkos kainą. Ar bereikia geriau? Objektui bus priskiriama 10 ha daugiau žemės nei užims pačios kapinės. Aplinkui amžino poilsio vietą numatoma pasodinti želdinių juostą, kad pačios kapinės būtų panašios į parką, o ir kaimynų netrikdytų jų vaizdas", – pasakojo K.Macijauskas.

Sprendimą, kur leisti įrengti Klaipėdos kapines, priims Klaipėdos rajono taryba. Jeigu gyventojų pasipriešinimas bus toks aktyvus, kad nė viena galimybių studijoje numatytų vietų nebus priimtina, Klaipėda liks be naujų kapinių.

Tada žmonės savo artimuosius laidos ten, kur jie nori, nes įstatymai nedraudžia laidoti bet kuriose Lietuvos kapinėse. Taip klaipėdiečiai užpildys Kretingos, Gargždų, Vėžaičių bei visas kitas veikiančias artimiausių gyvenviečių kapines. Jos labai greitai užsipildys ir ten neliks vietos tos vietovės gyventojų palaikams laidoti.