Klaipėdiečiai sako jau kelintą dieną stebintys uosto akvatorijoje, o iš jos ir į Danės upę plukdomas nugaišusias ar merdinčias žuvis. 

Negyvų žuvų gausiausia matyti Kuršių mariose. Dalį gaišenų jau sulesė paukščiai. 

Aplinkosaugininkai sako, kad žuvys dūsta dėl to, kad vandenį sekliose Kuršių mariose įšildė karščiai, tad sumažėjo ištirpusio deguonies. Jau prieš savaitę pasiekta žuvims pavojinga riba. Be to, anot aplinkosaugininkų, karštis sudarė sąlygas greitam dumblių dauginimuisi, o tai irgi mažina deguonį. 

„Kartas nuo karto girdžiu, kad čia problemos su deguonies koncentracija, bet netenka pamatyti nė vieno matavimo, kad to deguonies mažai. Jeigu ten būtų du miligramai litre, tada sakyčiau problema didelė, bet tie matavimai rodo didesnes deguonies koncentracijas“, – teigė ichtiologas Linas Ložys.

Gamtos tyrimų centro ichtiologas teigė, kad klimato kaita irgi turi pasekmių. Bet mano, kad po žiemos ir neršto išsekusios žuvys gali kristi ir dėl dumblių masinio žydėjimo metu išsiskiriančių toksinų. 

„Tie toksinai gali apnuodyti žuvis. Jos gali neatlaikyti. Kita priežastis – bet kokio streso kėlimas žuvims. Jeigu meškeriojame ir pagautą žuvį paleidžiame, kitu metų laiku dar gali atlaikyti, bet dabar gali ir neišgyventi“, – aiškino ichtiologas. 

Kritusių žuvų gali atsirasti ir pas žvejus. Bet, anot mokslininko, nerimauti nereiktų, mat negyvų žuvų ne tiek daug, kad tai darytų įtaką jų ištekliams. Kormoranai suryja kur kas daugiau žuvų.