Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydyti į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radavietę.

Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės.

Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, imta taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams.

Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas).

Šis A.Grušo dėmesys tarmei paskatino Lietuvos jūrų muziejų rengti vardų konkursus etnografiniuose Lietuvos regionuose.

Startas prieš dvejus metus buvo duotas Žemaitijoje, pernai konkursas vyko Aukštaitijoje.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki balandžio 30 d.

Vienas žmogus gali siūlyti du vardus – patelei ir patinėliui.

Vardus bus galima atsiųsti e. paštu [email protected], nurodant savo vardą pavardę, telefono numerį arba atnešant užrašytus pasiūlymus tiesiogiai į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą.

Gegužę ruoniukai gaus vardus. O birželį muziejus kvies į fotografijų, kuriose užfiksuoti šių metų ruoniukai, parodą. Kartu bus apdovanoti ir ruoniukų krikštatėviai.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių.

Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję bus paleidžiami atgal Baltijos jūrą.

Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas.

Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.