Laivams nykstant – siekis „įpūsti“ vandens turizmą Danėje

Svajojama, kad Dangėje ir uosto kanale atsiras naujų prieplaukų, kurios paskatins vandens turizmą.

Kinta jūrų turizmo prioritetai

Pastaraisiais metais į Klaipėdą jachtomis atplaukiančių turistų mažėja. Lietuvoje sparčiai nyksta ir laivelių kiekis.

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, kurios narys yra ir šių eilučių autorius, žurnalistas Kęstutis Oginskas pristatė Jūrų uosto tinklo Lietuvos pajūryje plėtros galimybes.

Iš šios studijos ir aiškėja, kad nuo 2016 m. į Klaipėdą vis mažiau ir mažiau atplaukia užsieniečių jachtų, nes keičiasi prioritetai.

„Klaipėda nebuvo ir vargu ar kada nors bus jūrinio turizmo centru. Klaipėdoje, kaip ir Baltijoje, visame pasaulyje, daugėja tik kruizinių turistų“, – svarstė jis.

Kruizų augimą lemia didėjantys kruiziniai laivai ir dėl to pingančios kelionės jūromis.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai mažėjo ir pramoginių laivų. Atsisakyta registruoti gumines valtis ir jų statistikoje neliko. Sugriežtintos nedidelių laivelių registravimo taisyklės.  Švedijoje nusipirkus naudotą pramoginį laivą, Lietuvoje jį sunku įregistruoti. Švedijoje tokie laivai gali plaukioti neregistruoti, dalis neturi dokumentų, o Lietuvoje jų reikalaujama. 

Šiuo metu realiai Lietuvoje yra apie 2 tūkst. pramoginių laivų, kurių trečdalis –Klaipėdos regione. Nemažai laivų vasarą į pajūrio regioną atvežama ant priekabų iš kitų Lietuvos vietų. 

Svajonė: yra didelis noras, kad Dangėje kaskart būtų tiek laivų, kiek jų būna per Jūros šventę. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Siūlo administruoti laivybą

Pagrindinė vidaus vandenų plaukiojimo vieta Lietuvoje yra Kuršių marios, Nemuno žemupys. Jos, anot K.Oginsko, turi daugybę problemų. Kuršių marios turi gerą sąsają su Baltijos jūra, tačiau užsieniečių jachtos į Kuršių mariais plaukia retai. Per metus įplaukia iki 50 jachtų.

Kuršių mariomis iš Lietuvos dėl įvairių formalumų, politinio nesutarimo nėra srauto į Kaliningrado sritį. Neišvystyti ir Kaliningrado srities Kuršių marių uosteliai.

Iš Kuršių marių beveik nėra srauto ir į Nemuną, išskyrus kažkiek į Rusnės salą ir Mingės kaimą. Patrauklesnis plaukimas į Nemuną galėtų būti rezervu, kuris padidintų pramoginę laivybą.

Svarbiu pramoginės laivybos šaukliu galėtų būti Karaliaus Vilhelmo kanalas. Reikia, kad jis būtų sutvarkytas. Ties planuojama statyti pramoginių laivų prieplauka už Smeltės pusiasalio turėtų būti įrengtas atskiras kanalas į Karaliaus Vilhelmo kanalą. Šiandien Karaliaus Vilhelmo kanalas dalyje vietų yra uždumblėjęs, reikėtų jį ne tik valyti, bet ir tvarkyti krantus, šliuzus.

Studijos rengėjų nuomone, turėtų būti kuriamas Kuršių marių laivybos koordinacinis centras. Jo dalininkais būtų Klaipėdos, Neringos miestų, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, bendrovė „Smiltynės perkėla“. Kuršių marių laivybos koordinacinis centras galėtų akumuliuoti lėšas ir bendras pozicijas dėl mažųjų laivų ir jachtų laivybos Kuršių mariose, Nemuno žemupyje, Klaipėdos uoste.

Įrodymas: planas, pagal kurį Dangėje buvo numatyta įrengti prieplaukas. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Klaipėdos miesto skauduliai

Daugiau su vandens turizmu susijusių problemų yra Dangės upėje. Studijos rengėjų nuomone, joms spręsti turėtų būti įsteigta atskira Klaipėdos miesto savivaldybės uosto direkcija. Ji Dangėje rūpintųsi ir pramogine laivyba, ir vandens autobusais. Tokio autobuso prieplaukos turėtų būti prie Lietuvos jūrų muziejaus, tako į Smiltynės paplūdimį, Ledo rago įlankos, Pramoginių laivų prieplaukos už Smeltės pusiasalio, Smeltalės valčių prieplaukoje. Vandens autobuso paslaugas galėtų teikti bendrovė „Smiltynės perkėla“.

Dar 2008 m. buvo parengtas Dangės upės plėtros planas su 13 prieplaukų. Per 11 metų taip ir neatsirado nė vienos. Manoma, kad Dangės upėje pirmiausia reikėtų įrengti prieplauką Joniškės gatvėje, kuri būtų miesto vandens autobuso galutinė stotelė. Čia galėtų būti laikoma ir nemažai pramoginių laivų, kurie dabar žiemą iškeliami Pilies uoste.

Kita autobuso sustojimo vieta Dangėje galėtų būti po Mokyklos gatvės tiltu. Čia galima įrengti didelę aikštelę, kurioje žmonės, palikę savo transportą neužvažiuodami į Klaipėdos senamiestį, keltųsi į Kuršių neriją.

Dalis prieplaukų numatyta įrengti ir už Liepų gatvės tilto iki Tauralaukio. Tose vietose yra prasti Dangės upės krantai. Juos reikėtų tvarkyti, kitaip į Dangę galėtų įplaukti tik 2–3 laiveliai per parą ir tik lėta eiga.

Dar vienas problemų ratas – vasarą į Kuršių neriją plūstantis apie 400 tūkst. tranzitinių automobilių srautas. Anot K.Oginsko, Klaipėdai jie neduoda nieko, išskyrus didelę taršą. Vasarą transporto srautas į Kuršių neriją turėtų būti keliamas per naują už Smeltės pusiasalio įrengtą perkėlą. Žiemą, kai beveik nelieka tranzitinio transporto, keltai galėtų ir vėl kelti iš II Smiltynės perkėlos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Svajukų dramblionė

Svajukų dramblionė portretas
Kiek kainavo ši studija vadinama fantazija mokesčių mokėtojų sąskaita?

tai taip

tai taip portretas
Su tom trinkelm geras bizniukas: pakloji vienam kampe, po metų kitų nusilupi ir pakloji jau kitam kampe - ir visur projektai, pinigai, bet tik trinkelės tos pačios, nei pirkt nereikia, nei ką. Tada pagrindiniai vadukai prie statybų nusižiūri, kurios geriau dėvisi, nesudyla metams bėgant - tas parsiveža namo, trinkelės net ežerų dugnuose, ne kitaip. O gal prireiks? Anūkai galės išsilupt iš ežero dugno ir pasistatyt dar vieną kitą dvariuką... nesvarbu kur - logistika pigi.

Oginskiui

Oginskiui portretas
Nakui eik:) || perkela pastatyta pietiniu rajonu gyventojams pasiekti papludimius. Vasara prie juros nuvažioti o ne "neringiškiams" persikelti.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių