Taip yra todėl, kad kanalu iki šiol beveik niekas negalėjo plaukioti. Laivyną stabdė ne tik dažniausiai užverti šliuzai, bet ir patys laivybos kanalai, kur nebuvo garantijos, kad yra tinkamas gylis. Dalis entuziastų su kateriais elektriniais varikliais bandė paplaukioti kanalu ir susidūrė su problemomis, tiksliau medžių išvartomis.

Į klausimus dėl laivybos šiame kanale kreipiausi į Lietuvos vidaus vandens kelių direkciją. Į klausimus atsakė šios direkcijos Kelių ir hidrotechninių statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas.

– Ar Karaliaus Vilhelmo kanalas yra įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą?

– Tiek 22 kilometrų Karaliaus Vilhelmo kanalas, tiek 1,9 kilometrų ilgio Drevernos upė yra įtraukti į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą. Iš viso jame 13 vandens telkinių. Jų bendras ilgis 822 kilometrai. Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas buvo sudarytas dar 1995 metais. Tada jame buvo 556,3 kilometrai vandens kelių. Vėliau sąrašas kelis kartus buvo pildomas. Karaliaus Vilhelmo kanalas (22 km) ir Minijos žiotys iki Lankupių (19 km) į tą sąrašą įtraukti dar 2001 metais. Vėliau 2008 m. buvo patikslinta, kad Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Minijos žiotimis iki Lankupių gali būti plėtojama tik keleivinė ir pramoginė laivyba. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu į sąrašą buvo įtraukta ir Drevernos upė (1,9 km).

– Kokie gyliai yra garantuojami šiame kanale? Kokioms vidaus vandens kelių transporto priemonėms leidžiama plaukti, mat dalis laivų savininkų nuogąstauja, kad galės plaukti tik žvejybinio ir kultūrinio projekto ,,Žuvies keliu“ dalyviai?

– Projektiniai matmenys nustatyti Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėse, tačiau įvertinus kanalo būklę, ir atsižvelgiant kad Drevernos upėje projektinis gylis, taip pat garantinis gylis 1,2 m, ir Karaliaus Vilhelmo kanale kelio valdytojas (VĮ Vidaus vandens kelių direkcija) šiam sezonui nustatė 1,2 m garantuojamą gylį. Plaukioti kanalu gali visi, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad išplaukti iš kanalo ar į kanalą iš Drevernos ar į Dreverną gali laivai, kurių plotis apie 3 (iki 3) m, kadangi Drevernos upėje įrengtas Drevernos šliuzas (eksploatuoja ir priklauso – AB „Klaipėdos vanduo“), kurio plotis 3,3 m.

– Laivų savininkai tikina, kad praplaukimas kanalu visą laiką buvo probleminis, ypač ties Lankupių šliuzu ir Svencelės pelkių mišku. Ar buvo atlikti kokie nors valymo darbai Vilhelmo kanale ties minėtomis vietomis? Ir kada?

– Ties Lankupių šliuzu iki Minijos upės ruože 2016 m. atlikti valymo darbai. Kanale gylis pakankamas. Be valymo darbų ties tiltu per Dreverną buvo pašalinti povandeninės kliūtys – mediniai poliai). Problema iš dalies liko ties kanalo ištaka iš Minijos, buvusios išvalytos salos vieta, kur yra tendencija kauptis nešmenimis (matyt įtakoja šios vietos padėtis – nešmenys tėkmės pernešami Minijoje ties kanalu, sulėtėjus tėkmei, nusėda). Gyliai šioje vietoje nuolat tikrinami, informacija skelbiama direkcijos tinklalapyje. Gylis ties 1,2 m riba yra užtikrinamas. Perspektyvoje ieškosime hidrotechninių galimybių (buna, nukreiptuvas, akmenų metinys ar kt.) nešmenų nukreipimui taip, kad nešmenys nusėstų pakrantėje ar būtų nukreipiami žemyn Minija, kur gyliai yra pakankami. Esant reikalui bus atliekami pakartotiniai konkrečios vietos valymo darbai, prieš naudojant hidrotechnines priemones. Kanalas neplatus, sąlyginai seklus – apie 2 m, pakrantėse medžiai ir t.t, šiltuoju metų laikotarpiu stebimas vandens augmenijos augimo suaktyvėjimas – tai gali būti papildomas nepatogumas vandens transporto naudotojams. Intensyvėjant laivybai kanale ši problema turėtų sumažėti, kitu atveju bus imamasi augmenijos šalinimo darbų.

– Kokia karaliaus Vilhelmo kanalo dalimi galima laivyba? Ar stovi ženklai draudžiantys plaukti kanalu nuo Drevernos tolyn Klaipėdos link?

– Pagal Vyriausybės nutarimą laivybai priskirtas visas kanalas, todėl būtų galima plaukti iki pat Klaipėdos.  Daugiausiai naudojamas 8,7 km ruožas (kuris patvirtintas kelio valdytojo kaip eksploatuojamas, informacija paskelbta direkcijos tinklalapyje) iki Drevernos upės, toliau plaukimas galimas, tačiau vandens transporto naudotojo rizika. Reikia žinoti, kad Klaipėdos nepasieksite, kadangi plaukimas kanalu uždarytas pralaidomis per kelius ir geležinkelį ties Klaipėdos uosto prieigomis.

Pagal aplinkosaugos sąlygas ir Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus yra nustatytas ribojantis plaukimo greitis – 5 km per val.

– Ar yra planuojama sutvarkyti Drevernos šliuzą, kad praplaukimas Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Drevernos upe būtų patogesnis?

– Drevernos šliuzas yra atidaromas, praplaukimo plotis 3,3 m. Kaip minėta jis turi šeimininką – AB „Klaipėdos vanduo“. Plotis ir yra pagrindinė kliūtis didesnių laivų išplaukimui iš Drevernos prieplaukos ir iš Atmatos – Mingės pusės atplaukiančių didesnių laivų įplaukimui.

Svarstytina ateityje šį šliuzą arba rekonstruoti į platesnį (jeigu jis reikalingas) arba nugriauti ir sutvarkyti upės vagą, arba palikti ir atverti laivams praplaukimą per senvagę. Visais atvejais turėtų būti atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, išnagrinėti variantai ir kuris būtų priimtinas visiems suinteresuotiems (veikla turi būti leistina aplinkosaugos požiūriu) – vykdoma. Taip pat privaloma tvarka turi būti atlikta kaštų-naudos analizė, siekiant finansavimo.

– Koks gylis yra garantuojamas ir su kokiomis užnešimo problemomis susiduriama laivybos kelyje nuo Drevernos uostelio per Kuršių marias link Klaipėdos – Nidos laivybos linijos?

– Dreverna – Juodkrantė (Drevernos upės dalis nuo prieplaukos iki žiočių ir nuo žiočių iki Juodkrantėje praeinančio pagrindinio valstybinės reikšmės kelio) kelias yra vietinės reikšmės vidaus vandenų kelias – juo rūpinasi Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri yra šio kelio ruožo valdytoja. Problema – sekluma ties Drevernos žiotimis Kuršių mariose pašalinta 2016 m. atliekant valymo darbus, informacijos kad seklumos formuojasi pakartotinai – neturime. Kas keletą metų, matyt, reguliariai būtų reikalinga Drevernos žiotis ties mariomis (ir mariose) valyti.