Tarp Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos susiformavo tradicija susitikti ir aptarti aktualius klausimus bei laivybai iškylančias problemas.
Sertifikuoti 34 laivai
Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Lietuvos laivų savininkų atstovų susitikime pagrindinis akcentas buvo skirtas 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimo rezultatams aptarti.
Konvencija Lietuvoje įsigaliojo 2014 metų rugpjūčio 20 dieną. Iki šios datos reikėjo atlikti Lietuvoje registruotų laivų ir jų įgulų atitikties Konvencijos reikalavimams vertinimus ir išduoti atitinkamus liudijimus.
Kiekvieną laivybos bendrovę ir konkretų laivą privalėjo įvertinti ir apžiūrėti Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistas arba šios Administracijos įgaliota laivų klasifikacinė bendrovė.
Iš tikrųjų tai buvo sudėtinga užduotis. Nors Lietuvos jūrų laivų registre yra tik 34 laivai, kuriems pagal šią konvenciją buvo privaloma išduoti sertifikatus, tačiau laivai plaukioja įvairiuose pasaulio regionuose. Tikrinimai vyko netgi jiems esant Šiaurės ir Lotynų Amerikoje, Afrikoje bei Azijoje.
Prieš tai buvo atliktas didelis su konvencijos įsigaliojimu susijęs darbas. Priimta naujų teisės aktų – įstatymai, Vyriausybės nutarimai, žinybiniai įsakymai. Vyko Administracijos darbuotojų mokymai ir seminarai.
Problemiškiausios sritys
Laivų savininkų atstovų nuomone, Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai sėkmingai susitvarkė su 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimo užduotimis, nors tam buvo maža laiko, pačioje administracijoje vyko vadovybės pasikeitimai.
Faktiškai laivai buvo tikrinami nuo 2014 metų gegužės iki rugpjūčio. 22 laivus patikrino Lietuvos saugios laivybos administracijos inspektoriai, o 12 – laivų klasifikacinių bendrovių specialistai. Iki nustatytos datos nebuvos spėta sertifikuoti tik vieno laivo. Dabar ir jis taip pat jau yra sertifikuotas.
2006 m. Tarptautinės konvencija dėl darbo jūrų laivyboje numato daugybę akcentų. Vertinant laivus, problemiškiausios sritys yra atlyginimų jūrininkams mokėjimas laiku, Konvencijos reikalavimus atitinkančios jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygos, maisto ir atsargų laikymo vietų būklė. Pastabų buvo, bet jų priežastys pašalintos.
Kaip pastebėjo Lietuvos lavų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka, dėl pasaulinės laivybos krizės, frachtų kritimų, kai kuriose laivybos kompanijose buvo sunkios ekonominės sąlygos, bet sertifikavimo dieną su visais jūrininkais buvo atsiskaityta.
Dabar išduoti laivų sertifikatai galios penkerius metus su tarpiniu antrais-trečiais metais numatytu patikrinimu. Jei sertifikatų galiojimo laikotarpiu iškiltų kokių nors problemų, jie gali būti ir anuliuoti. Uosto inspektoriai taip pat įpareigoti tikrinti, kaip laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatų. Jei bus pastebėta neatitikimų, laivai gali būti netgi sulaikyti uostuose.
Didins vėliavos patrauklumą
Realiai šiandien Lietuvos jūrų laivų registre yra 43 jūriniai laivai. Iš jų 34 – sertifikuojami, 9 – nesertifikuojami, nes yra žvejybiniai laivai arba mažesnio tonažo nei nustato 2006 m. Tarptautinės konvencija dėl darbo jūrų laivyboje.
10 laivų valdo „DFDS Seaways“, iš esmės jūrų keltus, po 7 – Lietuvos jūrų laivininkystė (prekybiniai laivai) ir „Towmar Baltic“ (jūrų vilkikai), po 6 – Limarko laivininkystės kompanija (prekybiniai laivai) ir „Baltlanta“ (žvejybiniai laivai), 4 – „Baltnautikas“ ir 3 – „Sofia Shipping“.
Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovų susitikime aptarta ir tai, kad reikia didinant mūsų vėliavos patrauklumą.
„Lietuvos laivų registras yra komerciškai patrauklus laivų savininkams, turi įvaizdį Europoje. Galbūt jį reikėtų labiau viešinti, kad Lietuvoje laivus registruotų užsienio kompanijos. Matyt, reikės parengti bendrą veiksmų programą, kaip pritraukti į Lietuvos registrą daugiau laivų“, – svarstė G.Kutka.
Ar užteks degalų?
Kita aktuali šio laikmečio laivybos problema – sieros junginių jūriniuose degaluose maksimalių ribų griežtinimas.
„Laivų savininkai suvokia, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos griežtesni 0,1 proc. sieros junginių reikalavimai Baltijos ir Šiaurės jūrose įsigalios, ir nieko jau nebegalima pakeisti“, – pastebėjo G.Kutka.
Dabar vyksta diskusija, kada 0,5 proc. sieros junginių reikalavimai įsigalios pasaulyje – nuo 2020 ar 2025 metų. Šiandien ne sieros emisijos kontrolės rajonuose yra nustatyta iki 3,5 proc. riba sieros junginiams jūriniuose degaluose. Bus bandoma ieškoti argumentų, kurie metai būtų naudingesni Baltijos jūros šalims.
2018-aisiais yra numatyta atlikti studiją, kuri įvertins, ar pasaulyje užteks atitinkamos kokybės degalų, sugriežtinus reikalavimus. Mat daugelis laivų turėtų pereiti prie dyzelino arba dujų vartojimo.
Siekdama įvertinti taršos emisijas, Europos Komisija rengia reglamentą, įpareigojantį laivų savininkus pateikti duomenis, kiek ir kokiame regione laivai sunaudojo degalų, kokia taršos emisija. Tai leidžia manyti, kad sugriežtinti reikalavimai buvo įvesti faktiškai nežinant realios situacijos, kiek ir kaip laivai teršia aplinką.
Naujausi komentarai