Nuo gegužės gyventojai pradėjo kaupti lėšas daugiabučių namų atnaujinimui. Šio mėnesio sąskaitose, kurias pateikia namų administratoriai, bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, dar kitaip visi kartu vadinami valdytojais, atsirado tokia nauja eilutė.

Informavo prieš mėnesį

Vyriausybės patvirtinta tvarka, pagal kurią gyventojai privalo pradėti kaupti lėšas daugiabučio namo remontui, įsigaliojo balandžio viduryje.

Toks sprendimas buvo priimtas, kad daug kainuojantys remonto darbai žmonėms netaptų našta.

Anksčiau žmonės piktinosi, jog prireikus suremontuoti stogą, vamzdyną reikia ieškoti didelių sumų. Dabar tokiems darbams pinigai pradėti kaupti po truputį, iš anksto.

Lėšos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką renkamos, atsižvelgus į namo būklę. Jos bus naudojamos ilgalaikiame namo atnaujinimo plane numatytiems darbams.

Pastarąjį parengia namo valdytojas. Nuo numatytų darbų priklausys ir mėnesinės įmokos dydis. Jį turės patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkai.

Klaipėdiečiai kaupti lėšas daugiabučių namų remontui pradėjo gegužę. Gyventojų sąskaitose, kurias gavo pirmąjį vasaros mėnesį, atsirado nauja kaupimo įmokos eilutė.

„Įsigaliojus Vyriausybės patvirtintai tvarkai, sukvietėme namų administratorius. Susitikime dalyvavo ir kai kurios bendrijos. Aiškinome, kaip taikyti tvarką. Kadangi tai naujas dalykas, gyventojus apie lėšų kaupimą prašėme informuoti gegužės sąskaitose, kad nekiltų klausimų. Kai kuriuose teisės aktuose yra numatyta, kad apie mokestinius pasikeitimus reikia informuoti prieš mėnesį. Tuo vadovavomės“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Įmoka nebus našta

Kol kas gyventojai turės mokėti minimalaus dydžio įmoką. Žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, kurių naudingas plotas siekia iki 3 tūkst. kv. metrų, ji bus 0,05 euro už kv. metrą per mėnesį. Gyvenantiems name, kurio plotas yra 3 tūkst. kv. metrų ir daugiau, – 0,03 euro.

Mėnesinė įmoka nebus didelė. 50 kv. metrų ploto buto savininkas turės mokėti 1,5 arba 2,5 euro.

Daugiabučių namų savininkai visada turės teisę daugumos sprendimu priimti sprendimą ir dėl didesnio, nei nustatytas minimalus, kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymo.

Yra nustatytas ir galimas didžiausias kaupiamosios įmokos dydis. Jis siekia 0,33 euro už kv. metrą (nuo liepos 1 d. – 0,36 euro už kv. metrą) per mėnesį. Jei suma viršys šį tarifą, reikės ilginti surinkimo laiką.

Pabrėžiama, kad įmokos dydis yra apribotas, siejant jį su minimalia mėnesio alga, jog būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Jis negali viršyti 5 proc. minimalios algos.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis pabrėžė, kad lėšų kaupimo namo remontui procesas įsibėgėja.

„Daug žmonių skambina, klausia, kaip čia bus. Reikalai po truputį juda į priekį. Metų pabaigoje bandysime viską apibendrinti. Dabar dar sunku kažką pasakyti“, – teigė vyriausiasis specialistas.

Eiliškumą galės koreguoti

Pasak V.Jonaičio, realiausia, kad minimalias įmokas gyventojai mokės iki metų pabaigos.

Prižiūrėtojams reikės laiko paruošti ilgalaikius namų atnaujinimo planus. Tada įmoka bus paskaičiuota pagal pastaruosius. Numatoma, kad tada minimalią įmoką mokės tik naujuose ar visiškai renovuotuose namuose gyvenantys žmonės.

Kiekvienų metų pabaigoje administratoriai ar bendrijos turės pateikti ataskaitą apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą. Jos turės būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Šioms lėšoms bus taikoma indėlių draudimo apsauga. Jos privalės būti apskaitomos pagal kiekvieną namą bei buto savininką.

Pinigus bus galima naudoti tik suplanuotiems darbams. Laviruoti tarp darbų, anot A.Gaižučio, prižiūrėtojai galės, tik gavę gyventojų sutikimą.

„Pavyzdžiui, ilgalaikiame plane buvo numatyta, kad pirmiausia bus remontuojamas stogas. Vamzdyno atnaujinimas buvo 4 ar 5 vietoje pagal svarbumą. Tačiau gyvenimas parodė, kad pastarajam būtinas remontas, nes vamzdžiai nuolat trūkinėja. Gyventojams sutikus, darbų eiliškumą būtų galima keisti“, – pabrėžė vedėjas.

Už nepaisymą – nuobaudos

Kontroliuoti, kaip namų valdytojai laikosi Vyriausybės sprendimo, pavesta savivaldybėms. Uostamiestyje situaciją stebės savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Organizuodamas patikrinimus jis stebės, ar kaupiamos lėšos yra renkamos, prižiūrėtojai jas laiko atskirose sąskaitose, ar jos yra apskaitomos pagal kiekvieną namą ir butą.

A.Gaižutis neslėpė, kad informacija apie pasikeitimus galėjo pasiekti ne visas bendrijas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotus asmenis.

„Reali situacija, ar lėšos namo remontui kaupiamos, paaiškės, kai bus atlikti patikrinimai. Už tvarkos nepaisymą grės nuobaudos“, – įspėjo vedėjas.

A.Gaižučio nuomone, sprendimas kaupti lėšas namo remontui yra sveikintinas. Pirmiausia, kai prireiks remonto, gyventojams nereikės ieškoti didelių sumų. Dalis ar visą suma bus sukaupta.

Taip pat pigiau bus galima įsigyti darbus. Dabar už didesnės apimties darbus gyventojai moka dalimis, o tai padidina paslaugos kainą. Remontą bus galima organizuoti pigiau ir greičiau.

„Gyventojų nebešokiruos didelės sumos už vienus ar kitus darbus. Papildomai gali tekti mokėti tik už avarijų likvidavimą, jei darbai nėra įtraukti į privalomųjų sąrašą“, – dėstė vedėjas.

A.Gaižučio teigimu, Civiliniame kodekse dar 2001 m. buvo numatyta, kad daugiabučių namų gyventojai privalo kaupti lėšas bendro naudojimo objektų atnaujinimui.

Tačiau realiai tai darė maža dalis namų. Privalomas lėšų kaupimo modelis seniai egzistuoja daugelyje Europos šalių, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje.