Lietuva – atsilikusi šalis hidrografijoje

Nejautė jūrinės svarbos

Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri gali sudaryti ir platinti tik savo šalies, tai yra nacionalinius popierinius jūrlapius.

Platinti tarptautinių jūrlapių ji negali, nes nėra Tarptautinės hidrografijos organizacijos narė. Nebūdama šios organizacijos narė, ji negalėjo būti ir Baltijos jūros hidrografijos komisijos tikrąja narė. Tarsi iš gailesčio ji šioje organizacijoje yra tik asocijuota narė, kuri būdavo kviečiama į posėdžius, kad išklausytų, apie ką kalba tikrieji nariai.

Tai, kad Lietuva iki šiol nėra nei Baltijos jūros, nei tarptautinės hidrografų organizacijos narė, yra ne kas kita kaip Lietuvos apsileidimas. Galbūt tai pasekmė to, jog Lietuva, kaip valstybė prie jūros, jos svarbos nejaučia, nes sostinė yra visai kitame krašte nuo jūros.

Galbūt kam nors per brangu pasirodė kasmet, kaip Tarptautinės hidrografijos organizacijos narei, mokėti maždaug po 20 tūkst. eurų mokestį. Šis mokestis įvairioms šalims yra skirtingas. Jis priklauso nuo šalies laivyno tonažo.

Lietuvos laivynas yra vienas mažesnių, todėl ir toks mokestis būtų vienas mažiausių.

Perspektyva: Lietuvai atsivėrė galimybė tapti 100-ąja 1921 m. įkurtos Tarptautinės hidrografų organizacijos nare. / „Iho.int“ nuotr.

Užgožė reorganizaciniai reikalai

Gali būti ir taip, kad Lietuva narystę Tarptautinėje hidrografijos organizacijoje tiesiog pražiopsojo. Esmė ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo sukurta sistema, kur veikė Jūrų administracija. Ji vadinosi Lietuvos saugios laivybos administracija.

Deja, ši organizacija buvo reorganizuota, o 2017 m. ir likviduota. Šis veiksmas Lietuvos jūrinėje bendruomenėje buvo sukėlęs didžiulį nepasitenkinimą. Tai buvo tas laikas, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Rokas Masiulis.

Taupant pinigus Lietuvos transporto saugos administracijoje buvo įkurtas kelis kartus, palyginti su Lietuvos saugios laivybos administracija, „suspaustas“ Vandens transporto departamentas. Nors jame išliko Hidrografijos skyrius, tačiau apie pačios Lietuvos narystę tarptautinėje hidrografų organizacijoje buvo tarsi pamiršta.

Gal darbai užgožė mažesnį ratą jūros specialistų? O gal pati reorganizacija prisidėjo?

Nors išties Lietuvos jūriniu įvaizdžiu tarptautinėje arenoje turėjo rūpintis ne koks nors Lietuvos transporto saugos administracijos padalinys, o Susisiekimo ministerija.

Labai dažnas atvejis Lietuvos realybėje, kai iš Vilniaus nepasirūpinta Lietuvos jūrinio įvaizdžio kūrimu ir dėl to kaltė dažnai numetama pajūrio regionui.

Lietuva, kaip valstybė prie jūros, jos svarbos nejaučia, nes sostinė yra visai kitame krašte nuo jūros.

Atsivertų naujos galimybės

Panašu, kad situaciją dėl Lietuvos narystės Tarptautinėje hidrografijos organizacijoje ketinama ištaisyti. Rengiamasi ratifikuoti Tarptautinę hidrografijos organizacijos konvenciją.

Tai padarius Lietuva taptų šios organizacijos nare. Yra didelė tikimybė, kad ji gali tapti 100-ąja jos nare, nes iki šiol konvenciją yra ratifikavusios 99 šalys.

Pati organizacija skaičiuoja jau antrąjį šimtmetį – ji įkurta 1921 m. Per daugiau nei šimtmetį, kol gyvuoja organizacija, įprastiniai popieriniai jūrlapiai galbūt smarkiai ir nesikeitė, bet žymiai keitėsi jų pateikimo formatai.

2022 m. Tarptautinė jūrų organizacija pritarė naujos kartos navigacinių sistemų tarptautinėje laivyboje įvedimui.

Šiuo metu diegiami nauji techniniai hidrografijos standartai. Nuo 2026 m. šiuo metu naudojamas S-57 elektroninių jūrlapių duomenų apsikeitimo standartas bus pakeistas nauju S-100 standartu. Tikėtina, kad Lietuva iki to laiko jau bus visateisė Tarptautinės hidrografijos organizacijos narė.

Manoma, kad valstybės, kurios nėra Tarptautinės hidrografijos organizacijos narės, praranda profesinio tobulėjimo ir techninės pagalbos galimybes. Lietuvoje nėra mokymo centrų, rengiančių kartografijos ir hidrografijos specialistus.

Hidrografijos konvencijos ratifikavimas ir įstojimas į Tarptautinę hidrografijos organizaciją Lietuvos specialistams leistų gilinti žinias jūrinės kartografijos srityje.