Lietuva – aukščiau vidurkio

Europos statistikos tarnyba (Eurostat) pateikė duomenis apie krovinių judėjimą 2020 m. Pagal ją, ypač palankias pozicijas užėmė Lietuva.

Dėl pandemijos pernai ES šalyse krovinių gabenimas geležinkeliais mažėjo 5,9 proc., palyginti su 2019 m., Lietuvoje mažėjimas siekė 3,2 proc. Lietuva buvo tarp šalių, kur krovinių gabenimas geležinkeliais nukentėjo mažiau.

Pagal krovinių pervežimo geležinkeliais lygį skaičiuojant tonkilometriais Lietuva 2020 m. ES buvo 7 vietoje po Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Austrijos ir Italijos. Skaičiuojant gabentomis tonomis Lietuva 2020 m. ES buvo 8 vietoje. Be jau minėtų šalių, ją lenkė ir Čekija.

Apskritai imant rytinės Baltijos jūros regionas nebuvo stabilus. Krovinių gabenimas geležinkeliais pernai labiausiai mažėjo Latvijoje (-42 proc.), Estijoje (-26 proc.), taip pat Ispanijoje (-17 proc.), Rumunijoje (-16 proc.).

Latvijos krovinių mažėjimą geležinkeliuose labiausiai lėmė Latvijos uostuose nykęs Rusijos krovinių, daugiausia anglių ir naftos produktų, tranzitas.

Geležinkeliai nyksta?

Daugelyje ES šalių krovinių mažėjimą geležinkeliais lėmė COVID-19 viruso sukelta pandemija, o rytinės Baltijos šalyse įtakos turėjo ir Rusijos, iš dalies Baltarusijos faktorius.

Dėl ES įvestų sankcijų ekonominiame kontekste labiausiai nukentėjo rytų Baltijos šalys, pirmiausia Latvija ir Estija.

Nors Lietuva gerai laikėsi, bendrai imant rytinės Baltijos jūros regionas nebuvo jau toks ir stabilus.

Gerokai sumažėjus krovinių gabenimui geležinkeliais Latvijos geležinkelių bendrovė turėjo atleisti apie du tūkstančius darbuotojų. Estijos geležinkelių bendrovė atleido apie 8,5 proc. savo darbuotojų.

Dėl to, kad Latvijos ir Estijos geležinkeliuose smarkiai mažėjo apimtys ir buvo atleidžiami darbuotojai, bene daugiausia džiugesio liejo Rusijos žiniasklaida, kur atvirai teigiama, kad rytinės Baltijos šalyse nyksta geležinkeliai.

Iki šiol Lietuvoje tos tendencijos nebuvo. Šalis laikėsi net aukščiau nei ES vidutiniokai, tačiau Rusijoje bandoma įžvelgti tas pačias tendencijas ir Lietuvoje. Skaičiuojama, kiek Lietuvos geležinkeliai neteks krovinių dėl Baltarusijos tranzito. Bandoma surasti tendencijų ir dėl pačios Rusijos krovinių mažėjimo per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Rusijoje tai siejama su naujų geležinkelių keltų atsiradimu, kurie plaukios tarp Baltijsko ir Ust Lugos ir "nuneš" dalį per Lietuvą einančio rusiško tranzito.

Svarba: apie 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą keliauja geležinkeliais. Vidmanto Matučio nuotr.

Kas laukia 2022-aisiais?

Mažėjimo tendencijos rytinės Baltijos šalių geležinkeliuose išliko ir šiais metais.

Latvijos geležinkeliuose krovinių mažėjimas ryškus – šiemet jis mažesnis dar apie 10 proc (palyginti su 2020 m.).

Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis teigė, kad šiemet krovinių srautas jų geležinkeliuose mažėja dėl sankcijų Baltarusijai. Latvijos geležinkeliai, 2020 m. kentėję nuo Rusijos tranzito mažėjimo, šiemet pajuto baltarusiškų krovinių badą.

Estijos geležinkeliuose mažėjimo beveik nebėra, nes šioje šalyje šiemet uostų krova tapo stabilesnė.

Maždaug 8 proc. mažiau šiemet krovinių gabenta per Lietuvos geležinkelius. Tai lėmė sumažėjęs Baltarusijos krovinių tranzitas dėl į Rusijos uostus perkeltų naftos produktų.

Rusijoje bandoma įžvelgti ir tai, kad Lietuva neteko Kinijos krovinių, kurie keliaudavo geležinkeliais.

Apskritai Klaipėdos uosto krova per 10 mėnesių 1,6 mln. tonų, arba 4,1 proc., buvo mažesnė nei pernai. Tai atsiliepė ir Lietuvos geležinkeliams. Net 1,4 mln. tonų, arba net 28 proc., nei pernai mažiau buvo naftos produktų. Tai ir yra prarasti baltarusiški kroviniai. Tačiau šiemet net 13 proc. daugiau buvo kraunama jūrų keltais gabenamų krovinių.

Kokie Lietuvos geležinkeliams bus 2022 m., dar niekas nesiima prognozuoti, nes nežinia, ar 2022 m. per Klaipėdos uostą keliaus baltarusiškų kalio trąšų srautas. Jei nutrūktų šių krovinių srautas, Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai netektų apie 10 mln. tonų krovinių per metus.