Lietuvos ir Lenkijos karaliai be Klaipėdos: ATR neturėjo didelės dalies šiandieninio pajūrio

Šiandien sunkiai įsivaizduotume Lietuvą be Klaipėdos, tačiau Žečpospolita didelės dalies šiandieninio Lietuvos pajūrio neturėjo.

Kunigaikščiams Klaipėda nerūpėjo

Klaipėda Lietuvai atiteko 1923 m. po sukilimo prieš laikinai kraštą valdžiusius prancūzus. Nedaug trūko, kad Klaipėda, jos kraštas, o ir visas pajūris dabartinėje Kaliningrado srityje būtų tekęs Lenkijai. Bent jau ji į Klaipėdos kraštą 1922 m. rimtai pretendavo, kaip buvusios didžiosios dalies Prūsijos pajūrio teisių perėmėja.

Tuo, kad Klaipėda ir jos kraštas 1923 m. atiteko Lietuvai, turime džiaugtis. Šiuolaikinėje Lietuvoje Klaipėda, kaip vienintelis mūsų šalies uostamiestis, yra ypač svarbus.

Prieš 500–600 metų tuomečio Mėmelio (Klaipėdos) svarbos Lietuvos valdovai neįžvelgė. Vytautas Didysis, kuris, kartu su lenkais prieš Kryžiuočių ordiną laimėjęs Žalgirio mūšį, turėjo galimybę pasiimti Mėmelį su pajūriu ir pamariu, to nepadarė. Tai galėjo padaryti ir kiti kunigaikščiai, bet pajūris jų netraukė.

Lenkai savo galimybe pasinaudojo. Jie paėmė Kryžiuočių ordino valdytą pamarį ir Gdansko įlankos pakrantę nuo Elblongo iki Pucko, įskaitant ir Gdanską.

Pirmajam Prūsijos kunigaikščiui Kryžiuočių ordino karžygiui Ilbrechtui Hohenzolernui teko dalis Aistmarių pakrantės, Karaliaučiaus kraštas ir Kuršių marių pakrantės su Mėmeliu (Klaipėda). Ir tai tik todėl, kad pirmasis Prūsijos kunigaikštis pagerbė Lenkijos karalių.

Kūryba: 1674 m. Juozo Narūnavičiaus nutapyta Klaipėdos miesto panorama. / "En.Wikipedia.org" nuotr.

Kraštas vystėsi, po Žečpospolitos žlugimo netgi plėtėsi. Mažai valstybei nebuvo lengva didelių šalių kaimynystėje. Ji buvo tai Žečpospolitos vasalas, tai Švedijos karalystės dalis, laviravo, turėjo nepriklausomybę, kol po Pirmojo pasaulinio karo Prūsija visai išnyko iš politinės arenos.

Mena Žečpospolitos laikus

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė monarchija gyvavo nuo 1569 iki 1795 m. Ji apėmė dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį Rusijos, Latvijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Vykstant karui Ukrainoje, istorikai analizavo, kad, šiai šaliai laimėjus prieš Rusiją, galėtų būti sukurta, tiksliau – atskiromis sutartimis suvienyta Europos dalis buvusios Žečpospolitos rėmuose. Kalbama apie Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos konfederaciją. Ji būtų tarsi atsvara Rusijai, kuri po Ukrainoje pralaimėto karo bus susilpnėjusi, bet neišnykusi. Manoma, kad prie šios konfederacijos ateityje galėtų prisijungti ir polukašenkinė Baltarusija, kai joje nugalės demokratinės jėgos.

Laikmetis: šiame 1619 m. Abiejų Tautų Respublikos žemėlapio fragmente matome Mėmelį už Žečpospolitos ribų, tiksliau – Prūsijos kunigaikštystėje. / "Pl.Wikipedia.org" nuotr.

Grįžkime į Žečpospolitos laikus. Į rankas pakliuvo 1619 m. Abiejų Tautų Respublikos žemėlapis. Tai buvo jos suklestėjimo laikotarpis.

Palyginę datas nesunkiai galime atsekti, jog tuo metu, kai Žečpospolita nyko, ne jai, o Prūsijai priklausęs Klaipėdos uostas klestėjo.

Lenkijoje yra išlikę 109 objektai, kurie mena Žečpospolitos laikus. Vienas iš jų – Vyslos upės žiotyse, Gdanske, statyta tvirtovė. Jos bokštas pradėtas statyti dar 1482 m. Jis tarnavo kaip švyturys laivams jūroje nukreipti. Bokšte iškeltame specialiame metaliniame krepšyje buvo kūrenama ugnis.

Tvirtovė buvo skirta ir kovai su švedais, kuriems rūpėjo kitapus Baltijos buvusios žemės.

Iki mūsų dienų išlikusi Gdansko tvirtovė ypač svarbi. Tai vienintelis išlikęs Lenkijos jūrinis karinis įtvirtinimas.

Klaipėdos suklestėjimo laikotarpis

Lietuvos istorikai akcentuoja, kad, nors Klaipėdos uostamiestis ir kraštas prie Lietuvos prijungtas 1923 m., tačiau turėtume akcentuoti ne tik naujausią, bet ir senesnę jo istoriją.

Kokia buvo Klaipėda tais laikais, kai ją valdė ne Žečpospolita, o Prūsijos kunigaikštystė, vėliau Prūsijos valstybė.

Nors Klaipėda nebuvo Hanzos miestas, bet ji veikė pagal tokių miestų principą. Nuo XV–XVI a. Klaipėdoje jau buvo žinoma apie jūrininkus. 1535 m. Klaipėda gavo svarstyklių teisę. Per ją keliaujantys kroviniai privalėjo būti sveriami ir apmokestinami. 1597 m. įsteigiama Klaipėdos pirklių gildija, Sandorių teismas.

Praeitis: 1684 m. Klaipėdos (Memel) uosto graviūra su įplaukiančiu laivu. / "Wiki-commons.genealogy.net" nuotr.

Klaipėdoje negausiai pasirodydavo prekybiniai laivai: 1650 m. jų buvo 35, 1676 m. – 30, 1686 m. – 39. Tai buvo iš užsienio atplaukę laivai, nes Klaipėdos pirkliai savų neturėjo. Pačiai Klaipėdai jūrinius laivus buvo leista statyti tik 1680 m. Pirmasis laivas buvo nupirktas 1712 m.

Klaipėdos uosto atgimimas prasidėjo maždaug XVIII a. viduryje. 1759 m. Klaipėdoje pastatyta pirmoji vėjinė lentpjūvė, nuo ko prasidėjo medienos era.  1740 m. Klaipėdoje lenkėsi 40 laivų, o 1768 m. jų jau buvo 363. Net 175 iš jų plukdė medieną – sijas, lentas, tašus.

Įsimintini 1788 m., kai laivų skaičiumi Klaipėda (811 laivų) aplenkė Karaliaučių (802 laivai). Prekybos pakilimas, laivų daugėjimas leido Klaipėdoje statyti naujus namus, pirkti laivus. 1781 m. Klaipėdos laivininkai turėjo 

19 burlaivių. Iš jų vien pirklys Johanas Simpsonas – 8. Jo laivynas sparčiai didėjo. 1801 m. Klaipėdoje jau registruoti net 27 J.Simpsono laivininkystės laivai.

Tuo pat metu plėtėsi ir Dangės upės bei sąsiaurio uostas. 1796 m. jis galėjo priimti 300 laivų. Taip pat Dangės upėje kartu su didėjančiu medienos kiekiu kūrėsi ir laivų statybos verslas. 1839 m. Klaipėdoje jau veikė net 4 laivų statyklos.

Palyginę datas nesunkiai galime atsekti, jog tuo metu, kai Žečpospolita nyko, ne jai, o Prūsijai priklausęs Klaipėdos uostas klestėjo.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skaudančioms akims

skaudančioms akims portretas
NorĖtŲsi, po "straipsnius" - kablelis, nueitA, Mažosios Lietuvos ISTORIJOS muziejų, po "skaitant" - brūkšnys, kažkokiĄ. Tikrai paskaudo akys...

pastebejimas

pastebejimas portretas
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui ))))

Akys skauda skaityti

Akys skauda skaityti  portretas
Labai noretusi, kad prieš rašant istorinius straipsnius būtų nueitą į Mažosios Lietuvos Muziejų konsultacijai. Nes skaitant, jausmas, kad čia apie kažkokia alternatyvią istoriją. Viskas krūvoje ir susimaišė. Ar dienraščio straipsniai yra recenzuojami prieš viešinant?
VISI KOMENTARAI 9

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių