- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Liudininkė: senuosius Žečpospolitos laikus menanti Gdansko tvirtovė.
-
Laikmetis: šiame 1619 m. Abiejų Tautų Respublikos žemėlapio fragmente matome Mėmelį už Žečpospolitos ribų, tiksliau – Prūsijos kunigaikštystėje.
-
Praeitis: 1684 m. Klaipėdos (Memel) uosto graviūra su įplaukiančiu laivu.
-
Kūryba: 1674 m. Juozo Narūnavičiaus nutapyta Klaipėdos miesto panorama.
Šiandien sunkiai įsivaizduotume Lietuvą be Klaipėdos, tačiau Žečpospolita didelės dalies šiandieninio Lietuvos pajūrio neturėjo.
Kunigaikščiams Klaipėda nerūpėjo
Klaipėda Lietuvai atiteko 1923 m. po sukilimo prieš laikinai kraštą valdžiusius prancūzus. Nedaug trūko, kad Klaipėda, jos kraštas, o ir visas pajūris dabartinėje Kaliningrado srityje būtų tekęs Lenkijai. Bent jau ji į Klaipėdos kraštą 1922 m. rimtai pretendavo, kaip buvusios didžiosios dalies Prūsijos pajūrio teisių perėmėja.
Tuo, kad Klaipėda ir jos kraštas 1923 m. atiteko Lietuvai, turime džiaugtis. Šiuolaikinėje Lietuvoje Klaipėda, kaip vienintelis mūsų šalies uostamiestis, yra ypač svarbus.
Prieš 500–600 metų tuomečio Mėmelio (Klaipėdos) svarbos Lietuvos valdovai neįžvelgė. Vytautas Didysis, kuris, kartu su lenkais prieš Kryžiuočių ordiną laimėjęs Žalgirio mūšį, turėjo galimybę pasiimti Mėmelį su pajūriu ir pamariu, to nepadarė. Tai galėjo padaryti ir kiti kunigaikščiai, bet pajūris jų netraukė.
Lenkai savo galimybe pasinaudojo. Jie paėmė Kryžiuočių ordino valdytą pamarį ir Gdansko įlankos pakrantę nuo Elblongo iki Pucko, įskaitant ir Gdanską.
Pirmajam Prūsijos kunigaikščiui Kryžiuočių ordino karžygiui Ilbrechtui Hohenzolernui teko dalis Aistmarių pakrantės, Karaliaučiaus kraštas ir Kuršių marių pakrantės su Mėmeliu (Klaipėda). Ir tai tik todėl, kad pirmasis Prūsijos kunigaikštis pagerbė Lenkijos karalių.
Kūryba: 1674 m. Juozo Narūnavičiaus nutapyta Klaipėdos miesto panorama. / "En.Wikipedia.org" nuotr.
Kraštas vystėsi, po Žečpospolitos žlugimo netgi plėtėsi. Mažai valstybei nebuvo lengva didelių šalių kaimynystėje. Ji buvo tai Žečpospolitos vasalas, tai Švedijos karalystės dalis, laviravo, turėjo nepriklausomybę, kol po Pirmojo pasaulinio karo Prūsija visai išnyko iš politinės arenos.
Mena Žečpospolitos laikus
Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė monarchija gyvavo nuo 1569 iki 1795 m. Ji apėmė dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį Rusijos, Latvijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Vykstant karui Ukrainoje, istorikai analizavo, kad, šiai šaliai laimėjus prieš Rusiją, galėtų būti sukurta, tiksliau – atskiromis sutartimis suvienyta Europos dalis buvusios Žečpospolitos rėmuose. Kalbama apie Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos konfederaciją. Ji būtų tarsi atsvara Rusijai, kuri po Ukrainoje pralaimėto karo bus susilpnėjusi, bet neišnykusi. Manoma, kad prie šios konfederacijos ateityje galėtų prisijungti ir polukašenkinė Baltarusija, kai joje nugalės demokratinės jėgos.
Laikmetis: šiame 1619 m. Abiejų Tautų Respublikos žemėlapio fragmente matome Mėmelį už Žečpospolitos ribų, tiksliau – Prūsijos kunigaikštystėje. / "Pl.Wikipedia.org" nuotr.
Grįžkime į Žečpospolitos laikus. Į rankas pakliuvo 1619 m. Abiejų Tautų Respublikos žemėlapis. Tai buvo jos suklestėjimo laikotarpis.
Palyginę datas nesunkiai galime atsekti, jog tuo metu, kai Žečpospolita nyko, ne jai, o Prūsijai priklausęs Klaipėdos uostas klestėjo.
Lenkijoje yra išlikę 109 objektai, kurie mena Žečpospolitos laikus. Vienas iš jų – Vyslos upės žiotyse, Gdanske, statyta tvirtovė. Jos bokštas pradėtas statyti dar 1482 m. Jis tarnavo kaip švyturys laivams jūroje nukreipti. Bokšte iškeltame specialiame metaliniame krepšyje buvo kūrenama ugnis.
Tvirtovė buvo skirta ir kovai su švedais, kuriems rūpėjo kitapus Baltijos buvusios žemės.
Iki mūsų dienų išlikusi Gdansko tvirtovė ypač svarbi. Tai vienintelis išlikęs Lenkijos jūrinis karinis įtvirtinimas.
Klaipėdos suklestėjimo laikotarpis
Lietuvos istorikai akcentuoja, kad, nors Klaipėdos uostamiestis ir kraštas prie Lietuvos prijungtas 1923 m., tačiau turėtume akcentuoti ne tik naujausią, bet ir senesnę jo istoriją.
Kokia buvo Klaipėda tais laikais, kai ją valdė ne Žečpospolita, o Prūsijos kunigaikštystė, vėliau Prūsijos valstybė.
Nors Klaipėda nebuvo Hanzos miestas, bet ji veikė pagal tokių miestų principą. Nuo XV–XVI a. Klaipėdoje jau buvo žinoma apie jūrininkus. 1535 m. Klaipėda gavo svarstyklių teisę. Per ją keliaujantys kroviniai privalėjo būti sveriami ir apmokestinami. 1597 m. įsteigiama Klaipėdos pirklių gildija, Sandorių teismas.
Praeitis: 1684 m. Klaipėdos (Memel) uosto graviūra su įplaukiančiu laivu. / "Wiki-commons.genealogy.net" nuotr.
Klaipėdoje negausiai pasirodydavo prekybiniai laivai: 1650 m. jų buvo 35, 1676 m. – 30, 1686 m. – 39. Tai buvo iš užsienio atplaukę laivai, nes Klaipėdos pirkliai savų neturėjo. Pačiai Klaipėdai jūrinius laivus buvo leista statyti tik 1680 m. Pirmasis laivas buvo nupirktas 1712 m.
Klaipėdos uosto atgimimas prasidėjo maždaug XVIII a. viduryje. 1759 m. Klaipėdoje pastatyta pirmoji vėjinė lentpjūvė, nuo ko prasidėjo medienos era. 1740 m. Klaipėdoje lenkėsi 40 laivų, o 1768 m. jų jau buvo 363. Net 175 iš jų plukdė medieną – sijas, lentas, tašus.
Įsimintini 1788 m., kai laivų skaičiumi Klaipėda (811 laivų) aplenkė Karaliaučių (802 laivai). Prekybos pakilimas, laivų daugėjimas leido Klaipėdoje statyti naujus namus, pirkti laivus. 1781 m. Klaipėdos laivininkai turėjo
19 burlaivių. Iš jų vien pirklys Johanas Simpsonas – 8. Jo laivynas sparčiai didėjo. 1801 m. Klaipėdoje jau registruoti net 27 J.Simpsono laivininkystės laivai.
Tuo pat metu plėtėsi ir Dangės upės bei sąsiaurio uostas. 1796 m. jis galėjo priimti 300 laivų. Taip pat Dangės upėje kartu su didėjančiu medienos kiekiu kūrėsi ir laivų statybos verslas. 1839 m. Klaipėdoje jau veikė net 4 laivų statyklos.
Palyginę datas nesunkiai galime atsekti, jog tuo metu, kai Žečpospolita nyko, ne jai, o Prūsijai priklausęs Klaipėdos uostas klestėjo.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...