Kaip ketvirtadienį pranešė muziejus, pirmas ruoniukas buvo atgabentas balandžio 26 dieną, paskutinis – gegužės 10-ąją. Buvo atgabentas ir 17-asis jauniklis, tačiau išgyveno tik pusvalandį.

„Ši žiema buvo pakankamai šalta ir ruonės galėjo vaikuotis ant ledo, tačiau atitrūkusių nuo motinų ir nusilpusių jauniklių gausa gali signalizuoti maisto – žuvies trūkumą“, – pranešime teigė muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas.

Į jūrų muziejų nusilpę jaunikliai buvo gabenami iš viso pajūrio: Būtingės, Šventosios, Palangos, Karklės, Melnragės, Nidos, Juodkrantės. Iš viso – vienuolika patinėlių ir penkios patelės.

Beveik visi gyvūnai buvo apkandžioti šunų ar laukinių gyvūnų, kentėjo nuo parazitų – kirmėlių, todėl jiems pirmiausia buvo skiriami antbiotikai, priešhelmintiniai vaistai, rehidronas, vitaminai.

Dabar jau savarankiškai maitinasi dešimt jauniklių. Kitiems reikia pagalbos – žuvį ima tik iš rankų, dar negeba jos pagauti vandenyje.

Šiemet, pasak Arūno Grušo, labai mažų jauniklių, kurie svertų mažiau 13 kilogramų, nebuvo. Tokio svorio jaunikliai gimsta.

„Tačiau ir 20 kilogramų sverianti ruoniukė turi daug problemų. Ji maitinasi tik gyvais grundalais, kuriuos žvejojame su gaudyklėmis čia pat, Kuršių mariose. Tačiau atitirpintos šaldytos žuvies neima nė iš tolo. O grundalų sezonas jau eina prie pabaigos“, – teigė A. Grušas.

Gydomi ir reabilituojami laukiniai gyvūnai dabar laikomi trijose patalpose: improvizuotoje laboratorijoje su dviem voniomis viename iš administracijos pastato kabinetų ir akvariumo pastate – karantino baseine bei atvirame lauko baseine, kur juos gali matyti ir lankytojai.

Kitąmet laukiama jau visai kitokių gyvenimo sąlygų: bus baigtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

Sustiprėję ir priaugę trigubai svorio ruoniukai rugsėjį bus paleisti atgal į Baltiją.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.

Per 30 metų muziejuje buvo išslaugyta jau daugiau nei šimtas šių gyvūnų jauniklių. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš Europos Sąjungos fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.