Šios komisijos narys Lietuvos jūrų muziejaus vyr. vet. gydytojas-direktoriaus pavaduotojas dr. Žilvinas Kleiva sakė, kad susitikimo darbotvarkėje – dėmesys Baltijos jūros žinduoliams: aptariamas ruonių ir Baltijos jūros kiaulių populiacijų kitimas bei mirčių monitoringas.

Anot ne vienerius metus Baltijos ruonius tiriančios Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Vaidos Survilienės, dėl klimato kaitos itin kenčia žieduotieji ruoniai, nes jie jauniklius veda tik ant ledo.

„Iš visų trijų rūšių (pilkieji, paprastieji ir žieduotieji) Baltijos ruonių prie besikeičiančių sąlygų geriausiai prisitaiko pilkieji ruoniai, – sakė mokslininkė. – Žieduotieji ruoniai labai priklausomi nuo ledo, nes jie veda jauniklius tik ant ledo. Juos itin veikia ir urbanizuotų teritorijų plėtra. Paprastiesiems ruoniams kenkia auganti žvejyba, industrializacija ir, aišku, žuvies išteklių mažėjimas, kuris yra skaudus visoms ruonių rūšims. Tai yra kritinis veiksnys. Itin svarbi ir išaugusi laivyba, urbanizacija ir klimato kaita. Laivyba labiau kenkia ne ruoniams, o Baltijos jūros kiaulėms. Išaugusi laivininkystė, povandeninis triukšmas trikdo jų komunikaciją, gebėjimą išgyventi, orientuotis aplinkoje, pasigauti maisto. Ruoniai yra neblogai prisitaikantys gyvūnai, jie gali misti įvairia žuvimi. Tačiau besikeičiant klimatui ir išliekant didelei laivininkystei, keičiasi žuvų rūšinė įvairovė ir nebūtinai jūriniai žinduoliai gali taip greit prisitaikyti. Žuvies mažėja, ji keičiasi, jos riebalų masyvas gali kisti, todėl ruonis gali nesukaupti tiek resursų dauginimuisi ir išgyvenimui, kiek jam reikėtų.“

A. Mažūno ir P. Kulikovo nuotr.

Mokslininkė teigė, kad ruonių populiacija yra pakankamai atsigavusi palyginus su tuo, kas buvo prieš 20–40 metų. Bet ar ta populiacija yra pakankamai sveika, atspari įvairioms ligoms, kurios irgi keičiasi, keičiantis klimatui, galima bus pasakyti tik po 10 metų, kai matysime jos gyvybingumą. Stebimos gana teigiamos tendencijos bent jau pilkiesiems ruoniams, nes jie yra neblogai prisitaikantys, geba išgyventi net ir gėlame vandenyje. Mokslininkai dar negali pasakyti, kokią įtaką – teigiamą ar neigiamą – turės vėjo jėgainės ruonių populiacijai.

„Dėl to reguliariai rengiami HELCOM ekspertų grupės posėdžiai, siekiant nuolat atnaujinti žinias, keistis jomis ir stebėti, kaip sekasi jūriniams žinduoliams Baltijos jūroje, – kokia jų būklė, kokia sveikata, koks jų paplitimas, kaip jis keičiasi ir koks gausumas“, – sakė dr. V. Survilienė.

V. Survilienė ir Ž. Kleiva. A. Mažūno ir P. Kulikovo nuotr.

1974 metais Helsinkyje buvo pasirašyta tarptautinė Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija, reglamentuojanti Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos, apimančios vandenį ir jūros dugną, įskaitant jų gyvuosius išteklius ir kitas jūros gyvybės formas, apsaugą. Kartu buvo įsteigta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM, būstinė Helsinkyje), kuri stebi Konvencijos įgyvendinimą, teikia rekomendacijas dėl jūros aplinkos apsaugos. Konvencijai priklauso Lietuva, Danija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija. Nuo 1992 metų Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija taikoma visam Baltijos jūros baseinui.

HELCOM darbas grindžiamas 2007 metais patvirtintu Baltijos jūros veiksmų planu, kuriame numatytos strateginės priemonės ir veiksmai jūros geros aplinkos būklės atkūrimui. Plano prioritetai yra eutrofikacija (kai dėl vandenyje per didelio kiekio maistinių medžiagų pradeda aktyviai augti dumbliai), pavojingos medžiagos, biologinė įvairovė ir gamtos apsauga, jūrinė veikla.