- Nina Puteikienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrų muziejus, skatindamas akademinį jaunimą tyrinėti Lietuvos santykio su jūra temas, pernai įsteigė profesoriaus Kazio Pakšto premiją ir skelbia mokslinių darbų pateikimo pradžią.
Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros, mokslo ir studijų institucijos, visuomeninės organizacijos, patys tyrėjai kaip fiziniai asmenys. Darbus galima pateikti iki birželio 20 dienos. Numatomas premijos dydis – 1500 Eur, ji teikiama kasmet profesoriaus K. Pakšto mirties dieną – rugsėjo 11-ąją.
Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, taip siekiama ugdyti susidomėjimą Lietuvos visuomenės politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su jūra praeityje ir, be abejo, aktualizuoti šių ryšių svarbą šiandienai ir ateičiai.
„Jūra – ne vien tik Klaipėdos reikalas, stengiamės sudominti visos Lietuvos aukštąsias mokyklas. Norime paraginti įsiklausyti visus į profesoriaus K. Pakšto mintį – atsisukti veidu į jūrą, kviečiant visą Lietuvos tautą artėti prie jūros ir suvokti jūros reikšmę: politinę, geopolitinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę. Žinoma, Pakšto asmenybė labai imponuoja idealizmu ir romantika, tai labai sužmogina ir priartina jį prie tavęs“, – sako Olga Žalienė.
Premija skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Mokslo darbai bus vertinami pagal atitikimą tematikai, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą.
Pretenduoti į premiją gali originalus, savarankiškas darbas, apgintas ar publikuotas einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais. Profesoriaus K. Pakšto gimimo dieną – birželio 29-ąją – bus paviešinami atrinkti darbai.
Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius teigia, kad profesoriaus Kazio Pakšto vardą premijai parinko dėl jo nuopelnų Lietuvos jūrinei minčiai.: „Jis dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją, – sako istorikas. – Ir nors nuo to laiko jau praėjo 100 metų, dar, deja, dažnai išgirsti abejonių dėl mūsų šalies jūriškumo. Apie Kazį Pakštą dabartinė visuomenė daugiau sužinojo prieš porą metų pasirodžius filmui „Nova Lituania“, o mes norime priminti jį, kaip labai progresyvų tarpukario mokslininką. Labiausiai išgarsėjęs dėl egzotiškos idėjos perkelti Lietuvą į palankesnio klimato šalis, pamirštama tai, kad jis studijavo JAV, Šveicarijoje, buvo tuometinio moderniausio mokslo priešakyje. Ir viena iš pagrindinių minčių buvo jūros, kaip geopolitinio faktoriaus svarba.
Lietuva turi kuo labiau ją pažinti ir įveiklinti, įveiklinti uostą, statyti laivyną, kurti Jūrų departamentą ir pan., nes tai stiprintų šalį ir ekonomiškai, ir politiškai, ir kultūriškai. Jis buvo bene pirmuoju ideologu, labai stipriai kreipusiu žvilgsnį į Vakarus, todėl ir šiandienos kontekste šios mintys yra labai aktualios, nes posūkis į Vakarus gal dar nėra iki galo ir įvykęs. Kalbėdamas apie jūrinę Lietuvą, jis buvo aprašęs kūrimui būtinus 10 uždavinių. Faktiškai jie visi įgyvendinami, tačiau kai kuriems dar trūksta įdirbio, pvz.: Šventosios uostas nepastatytas, mokyklinėse programose nėra Lietuvos jūrinės istorijos temos ir nėra Jūrų ministerijos“.
K. Pakštas (1893–1960 m.) – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. K. Pakštą galima vadinti nuosekliausiu jūrinės Lietuvos idėjos propaguotoju.
Lietuvos universiteto profesorius išskyrė lemiamą jūros dėmenį Lietuvos geopolitinės raidos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad priėjimo prie jūros teikiamos galimybės – prekyba ir ryšiai su Vakarų pasauliu – padės įsitvirtinti Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei ir paskatins jos ekonominį bei kultūrinį vystymąsi. Ne vienos progresyvios idėjos Lietuvai autorius formulavo ir šalies jūrinius uždavinius. Ir šiandien aktualumo nepraranda prof. K. Pakšto žodžiai – „Jūra tai didysis tautų vieškelis, praleidžiąs žmonijos turtus ir keleivius, žodį ir mintį.“
![](/img/dmn-pr-kd.png)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Geriate vandenį iš gręžinio ar šulinio? Sužinokite, ar jis tinkamas vartoti3
Gyventojai, vartojantys vandenį iš šulinių bei kitų savarankiškai naudojamų vandens rezervuarų, kviečiami greitai ir paprastai sužinoti, kokios kokybės vandenį geria kasdien. Tarp visų „Klaipėdos vandens“ teikiamų e...
-
Kviečia kartu išlydėti „The Tall Ships Races“ burlaivius1
Starto uostu pirmą kartą istorijoje tapusi Klaipėda, jau šiandien išlydės „The Tall Ships Races“ burlaivius. ...
-
Pirmadienį vairuotojų laukia košmaras – uždaroma Rimkų pervaža15
Nuo rytojaus, 9 val., remontui uždaroma Rimkų geležinkelio stoties pervaža. Dėl to galima drąsia prognozuoti, kad į uostamiestį vedančiuose keliuose nusidrieks automobilių spūstys. ...
-
Vietoj sporto komplekso Klaipėdoje už 20 mln. eurų iškils ledo arena73
Klaipėdoje vietoj sporto komplekso ruošiamasi statyti ledo areną. Skaičiuojama, kad jos statyba kainuos apie 20 mln. eurų. ...
-
Gelbėtojų darbo iššūkiai: merginų dėmesys, romantika ir patarimai poilsiautojams
Ilgamečio Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko sūnus Kajus Pirožnikas seka tėčio pėdomis. Vos sulaukęs šešiolikos, jis įveikė fizinės ištvermės ir psichologinius testus, nuplaukė pusę kilometro į jūrą ir parplaukė atg...
-
Trečioji „The Tall Ships Races“ diena: laivų lankymas, koncertai ir pasirengimas lenktynių startui3
Klaipėda pradeda trečiąją „The Tall Ships Races“ dieną, kurioje – burlaivių lankymas, pažintys su įgulomis, „Saulės kliošo“ ir grupės „BA“ koncertai bei pasirengimas lenktynių startui. Birželio 30-...
-
Dangės krantinę nušvietė ypatingos žvaigždės
Klaipėdoje šį savaitgalį vyksta daugybė renginių. Savo turiniu ir kokybe Jūros šventei juos bus sunku aplenkti. Vienas unikalių, visą dieną sutraukiančių būrį žiūrovų, yra Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis &b...
-
Klaipėdoje pasieniečiai mini profesinę šventę1
Šeštadienį minima Pasieniečių diena. Daugiau kaip pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų birželio 29-ąją mini profesinę šventę. Pagrindiniai jos renginiai &scaron...
-
Klaipėdiečius džiugina istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai1
Birželio 27-30 dienomis Klaipėdoje vieši istoriniai „The Tall Ships Races“ burlaiviai. ...
-
Uostamiestį sveikino „The Tall Ships Races“ burlaivių įgulos2
Antrąją „The Tall Ships Races“ dieną burlaivių įgulos aktyviai dalyvavo sportinėse rungtyse, varžėsi ir džiaugėsi ne tik puikiu oru, bet ir Baltijos pajūriu. Vakare 800 regatos dalyvių užliejo uostamiesčio centrines gatves. ...