Ukrainiečių pamokų nauda

– Vadinamuoju taikiuoju laikotarpiu, iki 2014-ųjų, Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) veikla, galima manyti, nebuvo tokia aktyvi profesiniu požiūriu, kaip pastarąjį dešimtmetį ir ypač pastaruosius trejus metus. Kaip pasikeitė KJP aktyvumas pastaraisiais metais?

– Po 2014 m. prasidėjusios Rusijos agresijos Kryme, buvo sustiprintas NATO pajėgų budrumas, peržiūrėti taktiniai, operaciniai, strateginiai planai. Buvo priimti svarbūs sprendimai NATO viršūnių susitikimuose, kuriuose nuspręsta, jog reikia dislokuoti atgrasymo pajėgas rytinėse aljanso valstybėse, kurios ribojasi su Rusija. Žinoma, intensyvesnis tapo pratybų ritmas. Peržiūrėti ir mūsų KJP planai, jie adaptuoti pagal naują realybę, aiškiai matant Rusijos intencijas viską spręsti jėga. 2022 metais po plataus masto įsiveržimo į Ukrainą viskas dar labiau suintensyvėjo, kalbant apie saugumo užtikrinimą regione. Ir jei iki 2014 m. buvo skiriamas didesnis dėmesys taikos operacijoms Afganistane, kituose regionuose, tai dabar visas dėmesys telkiamas į savo šalies gynybą.

– Ukrainos karinės pajėgos per šį karą parodė neįtikėtiną išradingumą, kalbant ir apie jūrų mūšius. Turėdami labai nedidelę flotilę, ukrainiečiai faktiškai sugebėjo sunaikinti Rusijos laivyną Juodojoje jūroje. Ar tenka kontaktuoti su kolegomis iš Ukrainos, semiantis jų kovinės patirties? Jei taip, kuo būtų naudinga jų patirtis Lietuvos KJP?

– Ukraina turėjo karinį laivyną, dalis jo buvo dislokuota Sevastopolio uoste, kurį Ukraina dalijosi su Rusija. Buvo atvejų, kai 2014 m. dalis Ukrainos kariškių perėjo į priešų pusę. Bet nuo to laiko Ukraina stiprino savo jūrinius pajėgumus. Ukrainos laivynui priklauso ir jūrų pėstininkų brigada, ir kitos pajėgos, aišku, ne tokios didelės kaip Rusijos, bet jos yra. Nepaisant jėgų skirtumo, ukrainiečiai parodė didelį išradingumą. Buvo priimta sėkmingų gynybinių sprendimų, pirmiausia, jūroje minuoti prieigas prie Odesos, kitų strateginių vietų, kas sutrukdė planuojamai Rusijos pajėgų desanto išsilaipinimo operacijai Ukrainos pakrantėse. Buvo sėkmingai tobulinama ir naudojama dronų karo taktika, tobulinami antvandeniniai dronai, sėkmingai panaudotos priešlaivinių raketų ginkluotės ir jų pagalba, kaip žinome, buvo nuskandintas Rusijos laivyno flagmanas kreiseris „Maskva“. Taigi Ukrainos pajėgos sėkmingai kovoja prieš Rusijos laivyną, nepaisant to, kad patys neturi didelių laivų Juodojoje jūroje. Iš ukrainiečių išties yra ko pasimokyti. Mes nuolatos palaikome tiesioginį kontaktą su Ukrainos laivyno vadovybe. Ne taip seniai Lietuvoje lankėsi jūrų karininkų delegacija, kurie pasidalijo patirtimi. Mes mokomės iš jų, stebime, kaip tas karas vystosi, ir darome tam tikras išvadas. Jeigu mūsų regione kiltų karas, jis būtų kitoks. Nereikėtų užmiršti, kad esame NATO aljanso nariai. Baltijos jūra supama išskirtinai NATO valstybių, Rusija turi tik kelis uostus. Tai karo scenarijus Baltijos jūroje būtų kitoks nei Juodojoje jūroje.

Pratybos: netrukus turėtų prasidėti kasmečiai trijų Baltijos šalių kariniai jūrų mokymai, kurie šįkart vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse. / KJP archyvo nuotr.

– Ar karo metu patys ukrainiečiai stato sau karo laivus, ar tai dabar yra prasminga?

– Taip jie stato laivus, tik ne pačioje Ukrainoje, bet Turkijoje. Taigi, pasibaigus karui ukrainiečiai planuoja stiprinti savo laivyną.

– Panašu, kad kol kas jiems pakanka jūrinių dronų? Kaip manote, ar jūrų dronai kada nors pakeis laivus jūrų mūšiuose? Jei taip, koks yra dronų privalumas arba trūkumas prieš karinį laivą?

– Taip, jie naudoja daug dronų, sąveikoje su kitomis ginkluotės sistemomis. Tačiau vien dronais karo nepavyks laimėti. Kiek teko bendrauti su ukrainiečiais, jie patys supranta, kad ateityje jiems reikės karinių laivų, kurie sąveikoje su dronais padės jiems ginti jūrų sieną.

Suvaldymui ir atgrasymui

– Užsiminėte, kad Odesos prieigos, Juodosios jūros pakrantė buvo užminuota. Kada pas mus gali prireikti tokių dalykų?

– Yra gynybos planai, tam tikras įspėjimų indikatorių spektras. Taikos metu niekas jūrų neminuoja, turi būti pasiektas lygmuo, kada pagal riboto naudojimo ir slaptus gynybos planus būtų pradėti įvairūs veiksmai, tarp jų ir jūros sienos užminavimas.

– Jei taip atsitiktų, ar priešas būtų informuojamas, kad yra užminuota ir jam geriau nelįsti, ar ne?

– Čia yra taktiniai dalykai. Kai kuriais atvejais yra naudinga, kad priešas žinotų, jog šita vieta yra užminuota ir yra ribojami jo veiksmai. Kai kuriais atvejais naudinga, kad priešas nežinotų, jog yra užminuota. Viskas priklauso nuo situacijos. Mes tam rengiamės, treniruojamės, mokomės, kad atliktume geriausius veiksmus, jei to prireiks, priešo suvaldymui ir atgrasymui.

– Ar nėra kokių nors tarptautinių konvencijų, ribojančių jūrų minų panaudojimą, kaip pavyzdžiui, yra Otavos konvencija, kalbant apie sausumos minas?

– Ir Otavos konvencija galioja ne visoms sausumos minoms. Ši konvencija apriboja priešpėstininkų minų naudojimą, o prieštankinės minos nepatenka į Otavos konvencijos ribojamų minų sąrašą. Tas pats liečia ir jūrines minas, jų neriboja Otavos konvencija. Aišku, yra tam tikri Tarptautinės jūrų teisės ribojimai. Kaip minėjau, taikos metu niekas vandenų neminuoja, tai daroma tik išskirtinais atvejais, kai šalis ginasi nuo agresorių.

Žinome, kur yra Rusijos laivai, ir jei jų praplaukimas kelia tam tikrų klausimų, tai budintis mūsų laivas juos seka ir palydi.

– Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje kas savaitę skelbiama, kiek kartų oro policijos naikintuvai kilo palydėti į Lietuvos teritorinę oro erdvę įsiveržusius Rusijos lėktuvus. Ar analogiškų situacijų būna jūroje? Ar tenka išlydėti į Lietuvos teritorinius vandenis ar ekonominę zoną įplaukusius rusų laivus? Jei taip, gal buvo kokių išskirtinių atvejų?

– Absoliučia dauguma atvejų orlaiviai yra palydimi, kai jie skrenda be atsakiklio mūsų šalies kontroliuojamoje erdvėje. Panašiai yra ir jūroje, mes nekalbame apie Rusijos karinių ar kitokių laivų mūsų teritorinių vandenų kirtimą. Jiems tai yra absoliučiai draudžiama ir tai eskaluotų tam tikras pasekmes. Bet Rusijos laivams, tarp jų ir kariniams, nėra draudžiama plaukti tranzitu per mūsų išimtinę ekonominę zoną. Be abejo, mes juos stebime savo techninėmis priemonėmis, žinome, kur yra Rusijos laivai, ir jei jų praplaukimas kelia tam tikrų klausimų, tai budintis mūsų laivas juos seka ir palydi, mes tuoj pat pasikeičiame informacija su partneriais.

– Tokiais atvejais jums tenka kontaktuoti su rusais?

– Tenka kontaktuoti, šiuo atveju irgi yra tam tikros procedūros, tam tikras algoritmas. Ypač, kai Rusijos karo laivai pradeda nukreipinėti mūsų civilius laivus, kas yra vykę ne kartą, mūsų išskirtinėje ekonominėje zonoje, prisidengdami tuo, kad jie vykdo kažkokius jūrinius mokymus. Į Klaipėdą plaukiantys ar iš jos išplaukiantys mūsų civiliai laivai kartais gauna nurodymus, kad jie turi pakeisti kursą, nes jiems nustatytu kursu nesaugu plaukti. Tokiais atvejais yra nustatomos procedūros. Mes patariame mūsų civiliams laivams nesivadovauti Rusijos teikiamais nurodymais ir, jei reikia, mes mūsų civilius laivus palydime, kol jie palieka mūsų ekonominę zoną. O Rusijos laivai yra informuojami, kad jie savo veiksmais pažeidė Tarptautinę jūrinę teisę.

Giedrius Premeneckas / Asmeninio archyvo nuotr.

Saugo savo teritoriją

– Buvo atvejis, kai suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla buvo plukdomas į kitą uostą remontui, tuomet mūsų karinių jūrų pajėgų laivas jį lydėjo. Ar buvo tokia būtinybė?

– Mes ir dabar, priklausomai nuo situacijos, jei Rusija vykdo mokymus jūroje ar kitais parametrais remdamiesi įžvelgiame padidintą grėsmę laivams, gabenantiems dujas į Klaipėdos uostą, mes tuos laivus pasitinkame prie savo išskirtinės ekonominės zonos ir palydime į vietą. Ši prevencinė priemonė reikalinga, kad išvengtume tų laivų judėjimo trikdymo.

– Ar Rusijos laivai buvo įplaukę į Lietuvos teritorinius vandenis?

– Ne, tokio atvejo nebuvo, tam reikia specialaus leidimo, tačiau tokie leidimai nuo karo Ukrainoje pradžios ir nebūtų išduodami. O kažkada Rusijos laivai dalyvavo ir bendruose mokymuose, bet tai buvo 2000-ieji metai, kai geopolitinė situacija buvo visai kita.

Nėra taip, kad Baltijos jūroje galėtų veikti priešiškos šalies povandeninis laivas ir niekas apie tai nežinotų.

– Prieš kelias savaites Estijos karo jūrininkai sulaikė vieną Rusijos šešėlinio laivyno laivą. Ar jums yra tekę su jais susidurti?

– Tas šešėlinis laivynas yra problema, jo pagalba apeinamos Rusijai taikomoms sankcijos. Mes prisidedame prie šios problemos sprendimo. Pirmiausia, vadinamieji šešėlinio laivyno laivai yra stebimi. Aišku, įplaukti į teritorinius vandenis leidimo jie neturi, bet praplaukimas tarptautiniais vandenimis jiems yra leidžiamas, jeigu jie turi visus reikalingus dokumentus, draudimą, turi konkrečios šalies vėliavą, yra įtraukti į tos šalies laivų registrą, kurios vėliavą jie išsikėlę, tokiais atvejais jie turi teisę į taikų plaukimą. Bet jei tų reikalavimų jie nevykdo, kaip buvo Estijos atveju, laivas yra išbrauktas iš tos šalies, kurios vėliavą buvo išsikėlę, registro, jis sulaikomas. Taigi tai buvo laivas be vėliavos, o tokiems laivams yra draudžiama plaukioti prie Estijos, todėl Estijos karinių jūrų pajėgos ėmėsi veiksmų ir šį laivą sulaikė, kol bus pašalinti visi trūkumai.

– Prieš Kalėdas buvo keli incidentai, kai buvo pažeisti povandeniniai komunikacijos kabeliai Baltijos jūroje. Kalbant apie Lietuvos KJP, ar tenka užsiimti povandeninių komunikacijų ar kitos paskirties kabelių apsauga? Jei taip, ar tai vykdoma nuolat? Ar buvo kokių nors incidentų?

– Be abejo, valstybės mastu, regiono mastu karinės jūrų pajėgos yra gavusios tikslias užduotis, mes prevenciškai tikriname po vandeniu esančią infrastruktūrą. Po tų kabelių pažeidimo visi, esantys mūsų zonoje, buvo patikrinti. Nustatyti visi objektai, esantys netoli kabelio, kurie galėtų kelti jam grėsmę. Prie tų objektų rajonai yra stebimi sustiprintai. Visi tie objektai patikrinti sonarais. Be to, nuolat plaukiama ir tikrinama, ar nieko naujo neatsirado prie to kabelio. Jei ką nors pastebime, pasitelkiamas povandeninis robotas, kad identifikuotų objektą, jei yra poreikis, neria narai. Be to, jei pastebime laivus, kurie praplaukdami pro mūsų povandeninę infrastruktūrą elgiasi ne pagal įprastą scenarijų – bando lėtinti greitį arba kažkaip sukinėjasi, kad sumažintų galimas grėsmes – iš karto imamės veiksmų. Mūsų pajėgos siunčiamos prie keistai besielgiančio laivo, užmezgamas radijo kontaktas. Yra numatytas labai konkretus veiksmų planas kartu su Valstybine sienos apsaugos tarnyba. Mes saugome savo teritorinę jūrą ir ekonominę zoną. Kiekviena Baltijos valstybė atsakinga už savo teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną.

Pajėgos: Lietuvos KJP ne tik užtikrina šalies teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos, bet ir į Klaipėdos uostą įplaukiančių civilių laivų saugumą. / KJP archyvo nuotr.

Laukia kariniai mokymai

– Ar be laivo dabar yra technologijų, kurias pasitelkiant būtų galima padėti sprogmenį šalia kabelio? Ar tai gali padaryti, pavyzdžiui, dronas?

– Be laivo to kol kas nelabai kas gali padaryti. Povandeninis laivas galėtų atlikti kokius nors veiksmus prie kabelio. Jį susekti būtų gana sudėtinga. Dronai dar nėra taip smarkiai išvystyti, kad galėtų ilgą laiką naviguoti po vandeniu, tačiau teoriškai priešininkas juos panaudoti diversijoms gali. Bet Lietuvos karinių jūrų pajėgos kartu su NATO partneriais stebi ir povandeninę erdvę. Nėra taip, kad Baltijos jūroje galėtų veikti priešiškos šalies povandeninis laivas ir niekas apie tai nežinotų. Dabar viskas yra matoma, tik, aišku povandeninės erdvės labai didelės, jas stebėti sudėtinga, bet, remiantis žvalgybiniais duomenimis, stebimi konkretūs rajonai, kuriame tikėtini kokie nors nedraugiški veiksmai. Stebėti visos jūros po vandeniu nuolat galimybių nėra ir vargu ar bus ateityje.

– Neseniai paskelbtos tyrimo išvados, kad kabelius Baltijoje nutraukęs Kinijos laivas esą nekaltas dėl to, kad tempė inkarą dugnu keliasdešimt kilometrų. Kaip taip gali būti?

– Yra tam tikrų aspektų. Vienas dalykų, kad Tarptautinė jūrų teisė yra sukurta prieš 40 ar daugiau metų ir tuo metu, kai ji buvo kuriama, nebuvo galima numatyti visų hibridinių grėsmių povandeninei infrastruktūrai, kurios kyla šiandien. Ši teisė neapima visų galimų atvejų. Kita problema yra įrodyti, jog laivai, kurie, tempdami dugnu inkarą, nutraukia kabelius, tai darė tyčia, labai sudėtinga. Gali būti, kad įgula neapmokyta, nuleido į vandenį inkarą ir nepastebėjo, kad jis velkasi dugnu. Taigi gana sudėtinga įrodyti, kad kaltininkas kažkieno nurodymu veikė piktybiškai.

– Sunku patikėti, kad plaukiančio laivo su išmestu inkaru įgula nejaustų, jog kažkas yra ne taip.

– Man irgi sunku tuo patikėti, bet tai jau nebe karinių jūrų pajėgų kompetencija. Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų teritorijoje esantys kabeliai nebuvo pažeisti, o mes prisidedame užkardant tokius nusikaltimus.

– Kalbant apie šešėlinį rusų laivyną, galbūt jie užsiima ne tik naftos gabenimu, apeidami sankcijas, ar sabotažu, gal, tarkime, – dar ir žvalgyba?

– Teoriškai kiekvienas nedraugiškai nusiteikęs laivas gali užsiimti stebėjimu ar vykdyti kitą panašią veiklą, bet yra Tarptautinė jūrų teisė ir kiekvienas laivas turi teisę plaukti tarptautiniais vandenimis ir vykti savo maršrutu. Ir jei laivai atitinka formalius reikalavimus – turi draudimą, vėliavą, reikiamus sertifikatus, teisiškai jų niekuo apriboti negalima. Galioja padidinta nekaltumo prezumpcija.

– Netrukus vėl vyks karinės pratybos „Open Spirit“. Šį kartą prie Lietuvos krantų?

– Taip, pratybos vyksta kasmet trijose Baltijos valstybėse, kas trejus metus jos vyksta Lietuvoje. Šiemet jos kaip tik bus rengiamos mūsų vandenyse. Vienas mokymų ir kritinės povandeninės infrastruktūros tikrinimas bei apsauga.