„Kohlerio miestelis (Viskonsinas, JAV) prisipildė ypatingos pagarbos dvasios. Čia paminėjome 90-ąsias lietuvio lakūno, perskridusio Atlantą, F. Vaitkaus skrydžio metines. Paminėjimas prasidėjo prie F. Vaitkaus amžinojo poilsio vietos“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje nariai.

Renginyje dalyvavo 87-erių lakūno sūnus Phillipas Waitkus su žmona ir du jų sūnus.

„Ant Felikso ir Martos Vaitkų sūnaus peties užrišta tautinė juosta mena, kad lietuviška dvasia gyva per kartas – jungdama praeitį, dabartį ir bendrą atmintį“, – rašė JAV šauliai.

Šiemet F. Vaitkaus 90-ųjų „Lituanica II“ skrydžio metinių minėjimai vyko ne tik Kohleryje, bet ir Balinrobe (Airija) bei Pagėgiuose (Lietuva).

Būtent Pagėgiuose buvo pirmoji lakūno stotelė, kai jis 1935 m. rugsėjo 21 d. lėktuvu „Lituanica II“, pakilęs iš Niujorko („Floyd Bennett Field“ aerodromo), po beveik 22 val. skrydžio, pritrūkęs degalų, apledėjusiu lėktuvu nutūpė Airijoje, prie Balinrobo miestelio.

Tai buvo šeštasis pilotas, vienas perskridęs Atlantą. Jis nuskrido per 5 tūkst. kilometrų.

Po skrydžio jis lankėsi Lietuvoje, o būtent Pagėgių geležinkelio stotis buvo pirmoji stotelė istorinėje tėvynėje.

Čia skrydžio 90-mečio proga F. Vaitkui ir atidengta atminimo lenta, kurios autorius skulptorius Adomas Skiezgelas.

„Paminėjimai prasidėjo Pagėgiuose, Balinrobe ir Amerikoje. Visur, kur F. Vaitkus per savo transatlantinį žygį paliko pėdsakus – išskrido iš JAV, Balinrobe nusileido, o Pagėgiai buvo pirma stotelė Lietuvoje po šio skrydžio“, – teigė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (Čikagoje) valdybos narys Ernestas Lukoševičius, vienas šio legendinio lakūno įamžinimo iniciatorių.