Kovo 20–21 dienomis, kai savo trukme susilygina diena ir naktis, skelbiama astronominio pavasario pradžia. Nuo senų laikų šios dienos buvo apipintos mistiškais pasakojimais, iki šiol per lygiadienį mėginama spėti pavasario ir vasaros orus.

"Kai dar žmonės neturėjo laikrodžių ir teleskopų, lygiadienio datą tik apčiuopdavo paviršutiniškai. Tačiau lygiadienio ištakų reikėtų ieškoti kovo 19-ąją – Pempės dieną. Ji susijusi su meile ir buvo vadinama merginų diena", – pasakojo gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka.

Tikėta, kad tą dieną viduryje miško rausvais, stebuklingais žiedeliais pražysta vienintelis lazdynas. Kas tokį žiedelį nuskindavo, galėdavo prisivilioti bet kurią merginą.

Merginos tą dieną pradėdavo tvarkyti savo darželius, nes šviesus paros laikas pailgėjo ir prasideda augalų atbudimas.

"Šią vadinamąją merginų dieną bažnyčia net leisdavo tuoktis, nors vestuvių per gavėnią niekas nekeldavo. Išimtis buvo suteikiama, jei reikėdavo gelbėti nuotakos garbę. Juk tai Juozapinės, o Juozapas yra šventosios šeimos galva", – kalbėjo L.Klimka.

Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą nusiprausus upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.

Senoliai orus spėdavo ir kelias dienas prieš lygiadienį, ir po jo. Anot jų, jei kovo 18 dieną saulėta, vasarą nebus krušos, o jei 20 dieną pučia pietys, vasara bus su audromis.

Kokia kovo 21 diena – toks pavasaris. Jei kovo 22-oji šilta, tokie orai laikysis 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią dieną orai, tokie bus vasarą.

"Senovėje orus spėdavo ir pagal kovo 1-ąją dieną. Tad galima numatyti, jog pavasaris užsitęs. Gruodį taip pat yra kelios ypatingos dienos, pagal kurias spėjami metų orai. Jau kelerius metus stebiu orus ir šie spėjimai pasitvirtina. Mano manymu, malonios šilumos dar ilgokai lauksime. O štai vasaros pradžia bus labai puiki", – tikino L.Klimka.

Dabar lygiadienis švenčiamas jo išvakarėse – kovo 20-ąją, nes tądien minima ir Žemės diena.