Parduotuvėje išsirinkti priedais nepersisunkusių maisto produktų – ypatinga užduotis. Etiketėse driekiasi ilgi įvairiausių dažiklių ir skonio stipriklių sąrašai. Žmones stulbina ir tai, jog greitai gendantys gaminiai jau apdorojami taip, kad juos galima išlaikyti net metus.

Kepenėlės sukėlė šleikštulį

Klaipėdietė Regina prekybos centre įsigijo Lietuvoje gamintų šaldytų viščiukų broilerių kepenėlių pakuotę. Jų kilogramas kainavo 6,49 lito. Už 700 g moteris sumokėjo 4 litus 78 centus.

Grįžusi namo, gerai apžiūrėjo smulkiu šriftu išspausdintą etiketę ir labai nustebo.

"Įsivaizduokite, pagaminimo data yra 2014 m. kovo 31-oji, o vartoti tinka iki 2015 m. kovo 31 dienos. Kepenėlės vartojimui tinka visus metus – tikri stebuklai. O baisiausia buvo, kai atplėšiau pakuotę ir tos kepenėlės atšilo. Jos buvo visiškai ištižusios, su žaliomis tulžies priemaišomis, net mano katė jų neėdė", – baisėjosi moteris.

Užrašas pakuotėje liudijo, kad tai – A klasės, greitai užšaldytas produktas, kurį reikia laikyti 18 laipsnių temperatūroje, o vartoti termiškai apdorojus.

Klaipėdietę apstulbino ne tik prasta kepenėlių kokybė, bet ir tai, kad tokiam produktui suteikiamas šitoks ilgas garantinis terminas.

Garantija – gamintojų privilegija

Regina kreipėsi į gamintojus ir išsakė savo pretenzijas. Šie labai apgailestavo dėl nekokybiško produkto ir labai prašė nemalonaus fakto neviešinti.

O štai garantiniai vienų metų terminai šaldytoms paukštienos kepenėlėms, pasirodo, yra normalus šio produkto saugojimo laikas.

"Šaldytai produkcijai gamintojai patys nustato garantinį laiką. Šitam dalykui nebėra jokių standartų. Jie atlieka laboratorinius tyrimus, žiūri kokybę ir pagal tai nustato realizacijos laiką", – teigė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Ji pripažino, jog veterinarijos inspektoriai pastebi, kad kai kurie produktai neišlaiko garantinio realizacijos laiko, ypač konditerijos gaminiai.

Tada kreipiamasi į gamintoją, kad šis išsiaiškintų, kodėl gaminys sugedo anksčiau nei nurodo garantija.

"Dabar gamintojai naudoja modernias technologijas, pasirenka receptūrą, pakavimo priemones, kurios padeda išlaikyti tą produktą ilgesnį laiką. Paprastai produktai sugenda anksčiau numatyto laiko, kai pažeidžiamos laikymo sąlygos. Visos pakavimo priemonės leidžia prailginti realizavimo laiką", – pabrėžė J.Mačiulienė.

Arbata gali būti radioaktyvi

Gamintojai, siekdami prailginti produktų realizacijos laiką, naudoja ne tik apsaugines dujas, kurios esą yra saugios, bet ir jonizuojančiąją spinduliuotę.

Kitaip tariant, jei jos dozė bus viršyta, maisto produktas taps radioaktyvus. Taigi, jei pirkėjui nepasiseks, patiekalą jis pagardins radioaktyviais prieskoniais ar skanaus radioaktyvią arbatą.

Lietuvos įstatymai numato, kad mūsų šalyje galima prekiauti maistu, apdorojamu jonizuojančiąja spinduliuote, tačiau jis esą turi būti tinkamas žmonių mitybai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje nurodoma, kad maistas gali būti apdorojamas jonizuojančiąja spinduliuote, jei tai pagrįsta technologiniu požiūriu, nekelia pavojaus sveikatai ir atliekama laikantis nustatytų sąlygų.

O didžiausia apšvitos dozė maistui gali būti suteikiama dalimis, tačiau neturi būti viršyta.

"Maisto produktų, apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, mūsų rinkoje mes kol kas neradome. Tikrai tikriname. Jonizuojančiąja spinduliuote paprastai gamintojai apdoroja sausus augalinės kilmės produktus – prieskonines žoleles ir arbatžoles, kad ilgiau išsilaikytų", – teigė J.Mačiulienė.

Tiek arbatžolės, tiek ir prieskoninės žolės yra apšvitinamos, kad būtų sunaikintos gedimą skatinančios bakterijos ar parazitai.

Yra patvirtintas trečiųjų šalių įmonių sąrašas, kurios naudoja tokią produktų apdorojimo metodiką.
Teigiama, jog griežtai uždrausta jonizuojančiąja spinduliuote apdoroti žuvų ar pieno produktus.

Prieš keletą metų vienoje ES šalyje buvo gauti maisto papildai, kurie jonizuojančiąja spinduliuote buvo paveikti per stipriai.

"Taip apdoroti produktai priklauso jautrių produktų grupei ir mes juos ypač išskiriame. Iš trečiųjų šalių importuojamos produkcijos priežiūra yra labai griežta. Mes ir rinkoje ieškome, ar kartais kokie nesaugūs produktai nepraslydo pro kontrolierius. Jeigu yra įtarimų, tie produktai tikrinami dar griežčiau", – pabrėžė J.Mačiulienė.

Visais atvejais, jei maisto produktai apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote, tai specialiais ženklais turi būti nurodyta gaminio etiketėje.

Ženklinimo labirintai

J.Mačiulienė atkreipė dėmesį, jog renkantis maisto produktus būtina atkreipti dėmesį į etiketę, kurioje paprastai yra nurodomos produkto sudėtinės dalys ir jo gamybai panaudoti maisto priedai.

Maisto priedai gali būti ženklinami dvejopai – nurodomas maisto priedų grupinis pavadinimas arba E su trijų ar keturių skaičių kombinacija.

"Jei klientas produkto etiketėje ieško E su numeriu, o vietoj jo įrašytas dažiklio pavadinimas, žmogus gali ir apsigauti. Gamintojas ženklina teisingai, nes galima tai daryti ir taip, ir taip. Pasitaiko, kad produktų su maisto priedais randame ir vaikų įstaigose, kur tokie dalykai draudžiami", – pastebėjo J.Mačiulienė.

Etiketėje – pavojaus ženklai

Tėvai, vaikams pirkdami ledus, vaisvandenius ar saldainius, ypač turėtų atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra konservantų ir dažiklių.

Jei etiketėje yra nurodyta, kad produkto sudėtyje yra oranžinis geltonis – E110, chinolino geltonis – E104, karmoisinas – E122, raudonasis dažiklis – E129, tartrazinas – E102, raudonasis ponso dažiklis – E124, pirkėjas turėtų rasti ir privalomą papildomą užrašą: "Maisto priedas gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį".
Jei nurodyta, kad produkto sudėtyje daugiau nei 10 proc. poliolių, turi būti perspėjimas: "Vartojant dideliais kiekiais gali turėti vidurius laisvinantį poveikį".

Kai produkte yra aspartamo ir aspartamo – acesulfamo druskos, turi būti ženklinimas "Sudėtyje yra fenilalanino šaltinis".

Ši informacija skirta žmonėms, sergantiems fenilketonurija, paveldima medžiagų apykaitos liga.
Jei sergantiesiems fenilketonurija nepritaikoma speciali dieta, jiems vystosi protinis atsilikimas ir elgesio sutrikimai, dažnai būna traukulių.
Lietuvoje fenilketonurija nustatoma vidutiniškai 1 iš 9 tūkst. naujagimių.

Taigi, saldi smulkmena mažyliui jam gali tapti mirtinu nuodu. Ir tik todėl, kad vaisvandenių, ledų ar saldainių etiketės šriftas sunkiai įskaitomas ir įspėjimų niekas nepastebėjo.

Prieskonių karalius

ES lig šiol neuždraustas natrio glutamatas (E621) laikomas prieskonių karaliumi, be kurio neįsivaizduojama daugelio restoranų ir ypač greitojo maisto įstaigų veikla.

Teigiama, kad šis sintetinis skonio stipriklis, neturintis nei skonio, nei kvapo, gali daryti tikrus stebuklus. Pavyzdžiui, prastos kokybės peršaldytą mėsą gali paversti nepaprastu skanėstu.

Nustatyta, kad E621, pakliuvęs į organizmą, greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, taip pat ir signalus iš liežuvio skonio receptorių.
Susidaro iliuzija, kad maistas nepaprastai skanus, nors iš tikrųjų patiekalas pagamintas iš pačių pigiausių produktų: faršo su mėsos pakaitalais, žemos rūšies ir peršaldytos mėsos, paukštienos, žuvų, jūros gėrybių, grybų.

Tad jau ne vienus metus daugybė sveiką mitybą propaguojančių organizacijų kovoja prieš natrio glutamato vartojimą maisto gamyboje, ypač skirto vaikams.
Daugybė tyrimų patvirtino, kad šios medžiagos vartojimas sukelia vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus.

Esą pavalgius maisto, pagardinto E621, jaučiami galvos skausmai, širdies ritmo padažnėjimas, silpnumas raumenyse, mieguistumas, temperatūros pakilimas.
Manoma, kad šis papildas gali sukelti alergiją.
Natrio glutamatas dedamas į koncentratus (sriubas, sultinio kubelius), į stiklainiuose ir buteliuose pakuojamus padažus, konservus, pusfabrikačius, prieskonių mišinius. Tad, perkant produktus, tikrai derėtų pažiūrėti į etiketę.

Daugybė E – uždrausti

Pastarieji tyrimai, atlikti Europos maisto standartų agentūroje, parodė, kad šis dažiklis "raudonas 2G" arba E128, dažniausiai naudojamas dešrelių gamyboje, metabolizuojasi į aniliną. Konstatuota, kad šis junginys – genotoksiškas ir daro mirtiną žalą DNR.

Jis ES šalyse yra uždraustas. Taip pat uždrausti maisto priedai, kuriuos vartoti draudžiama, nes jų nėra leidžiamų vartoti maisto priedų sąraše: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.

Prieš leidžiant vartoti naują maisto priedą, jį turi išbandyti ir įvertinti tarptautiniai nepriklausomi ekspertai. Vartoti leidžiama tik tuos maisto priedus, kurie pripažinti, kad yra nekenksmingi.

"Gamintojai neatsisako aromato ar skonio stipriklių maisto gaminiuose. Tačiau tai turi būti nurodyta etiketėje. Maisto priedų kontrolė labai griežta, mes stebime, kad vartotojas apie tai būtų informuotas", – tvirtino J.Mačiulienė.