Įsigis rūšiavimo įrangą

Kaip jau ne kartą skelbta, Lietuvoje iki 2023 m. pabaigos turi būti įdiegtos atskiros surinkimo sistemos maisto atliekoms. Tai reiškia, kad tiek individualių namų savininkams, tiek daugiabučių namų gyventojams turės būti sudaryta galimybė atskirai rūšiuoti maisto atliekas, o atliekų sistemos administratoriai privalės šias atliekas atskirai surinkti ir atiduoti perdirbti. Kiekviena savivaldybė pati pasirenka, kokią maisto rūšiavimo sistemą įdiegs savo administruojamoje teritorijoje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir politikai dar pernai pritarė projektui, kad uostamiestyje gyventojai maisto atliekas rūšiuotų į specialius maišus, kurie galėtų būti metami į buitinių atliekų ar specialiai maisto atliekoms skirtą konteinerį.

„Klaipėdoje pasirinktas toks maisto atliekų tvarkymo modelis, kuris nedidins paslaugų kainos gyventojams, nes nereikės pirkti ir statyti papildomų konteinerių, įsigyti specialių mašinų šių specifinių atliekų išvežimui“, – projekto argumentus vardijo Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Aplinkosauga, kvapai yra tos sritys, kur kiekvieno klaipėdiečio balsas turi būti išgirstas ir į kiek-vieną klausimą turi būti pateiktas aiškus, argumentuotas atsakymas.

Atskirai surinktos ar iš bendro srauto išrinktos maisto atliekos rūšiavimo įrenginiuose pirmiausia pateks į maišų plėšytuvą, vadinamąjį „depakerį“. Vėliau ant konvejerio bus atskiriamos priemaišos – stiklas, kita pakuotė. Ir galutiniame etape iš apvalyto srauto liks degiosios atliekos ir maistinė masė, kuri nebus apdorojama vietoje, o atiduodama kitam tvarkytojui.

„Brangiausia maisto atliekų tvarkymo dalis yra būtent rūšiavimo įrenginiai. Jei nebūtume gavę ES paramos, lėšas būtų tekę skolintis, o tai neišvengiamai didintų mokestinę naštą visiems klaipėdiečiams“, – sakė Gražina Eimantaitė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.

Pagal KRATC paruoštą ir aplinkosaugos institucijų patvirtintą projektą, maisto atliekų rūšiavimas vyks uždarame ceche, kuris bus pastatytas Dumpiuose, sąvartyno teritorijoje, ir sujungtas su jau veikiančiomis rūšiavimo linijomis.

Mažins kvapus

„Įprastai maisto atliekos yra pūdomos uždarame cikle išgaunant dujas. Jas sudeginus pagaminama elektros ar šilumos energija, o likusi masė paverčiama kompostu. Tačiau Klaipėdoje surinktas ir sandarioje cisternoje laikomas maisto atliekas KRATC nesiruošia pūdyti. Jos bus atiduodamos tokius įrenginius turinčioms įmonėms. Lietuvoje jų yra ne viena“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė.

Pasak ekologės, maisto atliekos ir dabar patenka į Dumpių sąvartyne esančius rūšiavimo įrenginius, tačiau problema, kad susimaišiusios su pakuotėmis, antrinėmis žaliavomis jas užteršia, ir, kas nemaloniausia žmonėms, pūdamos skleidžia nemalonius kvapus.

„Kiek teko matyti pavyzdžių kitose ES šalyse, pradėjus atskirai surinkti maisto atliekas, labai pagerėja iš bendro atliekų srauto išgaunamų antrinių žaliavų kokybė. Jos būna sausos, švarios ir tinkamesnės perdirbti arba gali būti panaudojamos kaip aukšto kaloringumo kuras“, – aiškino R.Šličienė.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kitas privalumas – pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, mažiau nemalonių kvapų turėtų būti ir klaipėdiečių kiemuose. Mat šiltuoju metų laiku kelias dienas konteineriuose pastovėję daržovių, vaisių likučiai pradeda pūti ir skleisti nosiai nemalonius aromatus. Rūšiavimas į sandarius maišus turėtų šią problemą sumažinti. Juo labiau kad uostamiestyje įrengiant požeminius konteinerius vietoj stumdomų, atliekų rezervuarai atsidurs po žeme, kur dėl žemesnės temperatūros irimo procesai vyksta lėčiau.

„Maisto atliekų rūšiavimas iš esmės sprendžia nemalonių kvapų susidarymo problemą. Dabar mes kovojame su pūvančių atliekų ir iš to kylančių kvapų pasekmėmis, o pradėję rūšiuoti ir atskirai tvarkyti maisto atliekas pašalinsime kvapų susidarymo priežastį tiek kiemuose, tiek Dumpiuose“, – akcentavo KRATC ekologė.

Projektas bus pristatomas visuomenei

Kylant pragyvenimo lygiui Lietuvoje pastebimas maisto atliekų kiekio augimas. Pagal oficialią šalies statistiką, 2016 m. maisto atliekų kiekis vienam šalies gyventojui sudarė beveik 35 kg, o 2019-aisiais – jau 41 kg. KRATC atliktos studijos duomenimis, Klaipėdoje per metus susidarys apie 5 000 tonų maisto atliekų.

Maisto atliekomis laikomas bet koks nebetinkamas naudoti maistas iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, maisto perdirbimo įmonių. Europos Sąjunga visoms valstybėms narėms kelia tikslą įgyvendinti maisto švaistymo prevenciją ir siekti iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc.

Pagal įprastą praktiką KRATC, vykdydamas šį ES finansuojamą projektą, turės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, projektą svarstyti su visuomene, derinti su savivaldybėmis, suinteresuotomis grupėmis.

„Nepaisant akivaizdžių KRATC paruošto projekto privalumų, aplinkosauga, kvapai yra tos sritys, kur kiekvieno klaipėdiečio balsas turi būti išgirstas ir į kiekvieną klausimą turi būti pateiktas aiškus, argumentuotas atsakymas. Linkiu projekto vykdytojams konstruktyvaus ir spartaus dialogo, nes kalbame apie neišvengiamus atliekų sistemos patobulinimus, kurie padės mums visiems gyventi švaresniame ir sveikesniame mieste, regione, pasaulyje. Kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau visiems“, – sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ turi būti įgyvendintas iki 2023 m. kovo 31 d. Žinant, kad PAV procedūros trunka apie pusantrų metų, KRATC administracijos vertinimu, laiko yra nedaug. Jeigu projekto nepavyktų įgyvendinti laiku ir pasinaudoti ES parama, visą jo sumą tektų finansuoti Klaipėdos miesto savivaldybei.