Vokietijos žydams Kuršių marios 1937-ųjų vasarą buvo tapusios vilties arterija. Šiuo vandens keliu pramoginiu laivu "Kuršių marės-Kurische Haff" nuo hitlerininkų teroro į Lietuvą spruko pirmieji lietuvių gelbėti pabėgėliai. Šiandien šis legendinis laivas jau neplaukioja, jis savo lemties tebelaukia prišvartuotas Neapolyje.

Pasai su raide "J"

Šiuo metu Italijos uoste Neapolyje rūdija beveik prieš 100 metų P.Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje statytas laivas "Faraglione". Prieškariu jo pavadinimas buvo "Kuršių marės-Kurische Haff".

Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas savo monografijoje "Žydai, lietuviai ir holokaustas" atkreipė dėmesį, kad būtent šiuo laivu pirmieji Lietuvos ir lietuvių buvo išgelbėti žydai iš Vokietijos.

Žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas Vladas Bakūnas 1937-aisiais dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje ir išdavinėjo vizas turistiniame laive "Kuršių marės-Kurische Haff", kuris plukdė turistus iš Vokietijos į Lietuvą.

Istorikas A.Eidintas rašė, jog valdininkas tarnybiniame pašte radęs Lietuvos vidaus reikalų ministerijos instrukciją, kad naujuose kai kurių vokiečių pasuose yra raidė "J", reiškianti jude – žydą. Jiems esą vizos nebeleidžiama išduoti.

Teigiama, kad iš karto nesuvokdamas reikalo esmės valdininkas iš pirmojo laivo reiso išsodino septynis žydų tautybės (tai liudijo jų rūbai ir barzdos) Vokietijos piliečius.

"V.Bakūnas, sugrįžęs į Klaipėdą, apie tai papasakojo ekonominių reikalų patarėjui dr. Martynui Anysui, pranešdamas, kad žydai, matyt, nori tik atvykti į Lietuvą ir nebegrįžti. Nauja Lietuvos instrukcija neduoti jiems vizų iš ekonominio taško yra gera, iš žmogiškojo – bloga", – savo knygoje tokį ano meto valdininkų pokalbį perdavė A.Eidintas.

Nežinomi Pasaulio teisuoliai

Šiandien, minint Lietuvos žydų genocido dieną, vertėtų prisiminti Klaipėdos krašto tuometį ekonominių reikalų patarėją dr. M.Anysą, veiklų žmogų, kuris, be kita ko, simpatizavo žydams.

Esą tik išgirdęs apie problemą, M.Anysas parašė atmintinę "J" pasų reikalu, kurią pasirašė krašto gubernatorius Jurgis Kubilius, ir pasiuntė ministrui pirmininkui Juozui Tūbeliui su grifu "slaptai, asmeniškai".

Kaip tvirtina istorikas A.Eidintas, jau po kelių dienų paskambinęs ministrų kabineto reikalų vedėjas V.Mašalaitis pranešė, kad "J" pasų savininkams išduoti įvažiavimo vizas draudimas atšauktas.

"Po poros dienų klaipėdiečiai gavo naują instrukciją raštu ir, pasak gubernatūros valdininko K.Stasiulio, vizų išdavimas vyko taip, kaip ir seniau. Žydai buvo įsileidžiami be jokių apribojimų, ilgiausiai Lietuvos valdininkų grandinei puikiausiai žinant, kad iš Lietuvos jie niekuomet nesugrįš ir nenorės sugrįžti į Vokietiją", – rašė V.Bakūnas
jau po karo Čikagoje leidžiamame lietuviškame laikraštyje "Naujienos".

Neabejotina, tai buvo pirmieji atvejai, kai lietuviai nuo pražūties gelbėjo žydus. Tačiau kol kas šie žmonės nėra įtraukti į Pasaulio teisuolių sąrašą, jie liko nežinomi ir deramai nepagerbti. Nors darydami tą žygdarbį anais laikais jie negalvojo apie jokį atlygį ar išskirtinę pagarbą.
Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis prisiminė vieną telefono skambutį iš Čikagos šiuo klausimu.

"Maždaug prieš metus sulaukiau skambučio iš Čikagos. Man skambino ir klausė, ar mes ką nors žinome apie tuos klaipėdiečius, kurie dar prieškaryje gelbėjo žydus nuo hitlerininkų. Man vardijo pavardes. Tačiau nė viena jų nebuvo girdėta. Paprašiau, kad jie man parašytų laišką ir jame išdėstytų jiems žinomus faktus. Deja, to laiško taip ir nesulaukiau", – pasakojo F.Puzemskis.

Katastrofos nuojauta

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse bėgdami iš Vokietijos žydai negalėjo žinoti, koks košmaras laukia jų tautiečių visoje Europoje.

Vis dėlto pabėgėliai pačioje Klaipėdoje veikiausiai neužsiliko, nes jau 1938-ųjų pabaigoje vietos žydai masiškai išpardavinėjo savo verslus ir traukėsi gilyn į Rytus ar į Vakarus.

1938 m. gruodžio 31 d. "Lietuvos žinios" išspausdino žinutę "Klaipėdoje likviduojamos žydų firmos".
Straipsnelyje teigiama, kad "paskutinėmis savaitėmis pradėjo likviduotis daugelis žydų firmų, parduotuvių. Žydai parduoda savo firmas vokiečiams arba lietuviams, o patys išsikelia į Didžiąją Lietuvą".

"Nuo Naujųjų metų pradės likviduotis Komercijos ir kredito bankas Klaipėdoje, kurio direktoriumi yra p. Konikovas. Kiek anksčiau Aizikas Eilbergas pardavė savo lentpjūvę Žemės bankui. Didžiulė manufaktūros ir galanterijos firma J.Simon (Biržos g.) parduota firmai Hennig-Danzer. Paul Cohn (Biržos g.) savo galanterijos krautuvę pardavė Bublath'ui. Tokią pat Gurvičiaus krautuvę (Biržos g.) nupirko p. Armgardt, Karūnos drogerijos (Biržos g.) savininkas Klein savo firmą pardavė p. Lindenau", – permainas vardijo straipsnio autorius.

Toliau pateikiama informacija, kad kitos drogerijos (Artker) savininkas Eidelsohn (Laukininkų g.) savo firmą pardavė p. Rasch. Didžiulės manufaktūros krautuvės savininkas A.Salzberg (Laukininkų g.) savo krautuvę likviduoja ir iš Klaipėdos išsikelia.

"Salamander" firmos batų krautuvės savininkas Jundler (Laukininkų g.) pardavė savo firmą p. Jankovsky. Kiną "Capitol'' iš p. Schles atpirko p. Jurgis Gudelis. Pirklys Jokūbas Buršteinas likvidavo Turgaus gatvėje savo kailių prekybą. Kiek anksčiau Berelsonas pardavė radijo reikmenų krautuvę Kukulakiui.

"Baltijos kaučiuko gamybos" savininkai Katin ir Bielsky savo firmą likvidavo. Laikrodžių firmos savininkas Elijaševičius (Liepojos g.) taip pat savo firmą likvidavo ir išsikėlė į Kauną. "Auksinio erelio" vaistinės savininkas Vidokler savo vaistinę pardavė p. Gugath. Urminės manufaktūros prekių firmos savininkas Arthur Saš savo firmą perkėlė į Kauną. Į užsienį pabėgusio žydo Joseph Itzigsohno dėžių fabrikui paskelbtas konkursas.

"Kavinės "Mocca Stuben" savininkė p. Grosfeldienė savo kavinę pardavė p. Killeit. Feinbergai ruošiasi parduoti gavo didžiulį tekstilės fabriką. Yra ir daugiau įvairių firmų bei įmonių pardavimų, tačiau sunku juos čia visus išvardinti. Kartu, žinoma, keičiasi ir daugelio nekilnojamojo turto (namų) savininkai. Po Naujųjų metų paaiškės dar didelis skaičius įvairių firmų pardavimų ir likvidavimų", – rašė "Lietuvos žinios".

Suvaržė valiutos išvežimą

Kaip tik 1938-ųjų pabaigoje oficialiu valdžios nurodymu vien tik klaipėdiečiams įvesti valiutų išvežimo suvaržymai.
To imtasi, nes dar Kalėdų išvakarėse vykstant į užsienį iš Lietuvos buvo išgabentas itin didelis valiutos kiekis.

Maža to, pasirodė dar vienas įstatymo pakeitimas, kuriuo "ateityje kurorto rajonuose sklypų perleidimas tebūtų galimas pagal vidaus reikalų ministerio leidimą".
Tai esą aiškinama ne kitaip, o kaip žygiu prieš išbėgusius iš Klaipėdos žydus, taip pat liejama "tulžis ant Klaipėdos žydų, kurie esą yra išgabenę iš Klaipėdos krašto su savimi į Didžiąją Lietuvą apie 15 mln. litų, o Klaipėdos autonominės įstaigos nespėjusios šių "kapitalų ir vertybių bėgimą" tinkamai apmokestinti".

Tuometė situacija rodė, kad ir Klaipėdos krašte žydai jautėsi nesaugūs. Jų nuojautos pasitvirtino 1939-ųjų kovą, kai hitlerininkai aneksavo kraštą.

O dar po kelerių metų žydus apėmė didžiausias košmaras per visą ilgą jų tautos istoriją. Tad tiems pabėgėliams iš Vokietijos, kurie liko Lietuvoje, tai buvo tarsi šuolis nuo vilko ant meškos.

Legendinio laivo likimas

Vis dėlto Kuršių marios ir pramoginis laivas "Kuršių marės-Kurische Haff" Antrojo pasaulinio karo išvakarėse tapo savotišku žydų gyvybės keliu iš beprotybės apimto Trečiojo reicho į dar laisvą pasaulį.

Kiek persekiojamų žydų šuo laivu persikėlė į Lietuvą, kas ir kiek jiems išdavė vizu, kurių, spaudžiami stipresniojo kaimyno, tarsi neturėjo teisės išduoti, lig šiol nėra ištyrinėta. Tylus tų lietuvių žygdarbis lieka nežinomas.

O karo pabaigoje laivu "Kuršių marės-Kurische Haff" ir vėl buvo gelbėjami žmonės, juo gabeno pabėgėlius į Vakarus. Po karo šis laivas plaukiojo po Vakarų Vokietijai priklausiusius Šiaurės jūros uostus.

Vėliau jį įsigijo viena Italijos laivybos bendrovė. Modernizuotas, nauju pavadinimu – "Faraglione" laivas dar prieš penkerius metus plukdė turistus iš Neapolio į Kaprio salą.

Pernai laivo pėdsakus aptiko istorijos entuziastas klaipėdietis Steponas Dabulskis. Jis, laisvalaikiu paniręs į uostamiesčio istorinių relikvijų ieškojimus, džiaugėsi aptikęs vieną seniausių Klaipėdoje statytų ir lig šiol išlikusių laivų.

S.Dabulskis susisiekė su italu Stefano iš tinklalapio myships.org, kuris padėjo išsiaiškinti, kad ieškomas laivas nuo 2009 m. stovi prišvartuotas Neapolio uoste ir juo jau kurį laiką niekas nebeplaukioja.

Legendinis "Kuršių marės-Kurische Haff" tebevadinamas "Faraglione", jo savininkas – "Alilauro Gruson SPA", operatorius – "Mulyiservia Gruop SRL".

Neoficialiais duomenimis, beveik 53 m ilgio ir 7 m pločio laivas vis dar neparduotas, bet kol kas ir nesupjaustytas į metalo laužą.