Šv. Martyno diena seniau būdavo tas lakmuso popierėlis, pagal kurį žmonės spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas.

Žmonės anksčiau sakydavo: "Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos – su ledu", "Martynas – ant ledo, Kalėdos – ant vandenio". Be to, kalbėta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, būsianti labai šalta žiema.

Pagal šią šv. Martyno dienos orų spėjimo formulę, galima manyti, kad artėjančios Kalėdos bus žiemiškos, tačiau nežinia, ar baltos.

Ar ši žiema bus šalta, taip pat sunku teigti, nes vakar nebuvo nuolat giedra – epizodiškai pasirodanti saulė vis slėpėsi už debesų.

Dar senoliai sakydavo, jei per Visus šventuosius (lapkričio 1 d.) šąla, bus lengva žiema.

Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia, ateinantys metai bus derlingi.

Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus. Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.

Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš. Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.

Jei lapkritis su sniegu, vasara su vaisiais ir šienu. Lapkritį purvą braidysi, vasarą šieno neišdžiovinsi.

Meteo.lt duomenimis, per visą orų stebėjimo laikotarpį Lietuvoje žemiausia oro temperatūra lapkritį fiksuota 1998 m., kai lapkričio 21 ir 22 d. Varėnoje spaudė 23 laipsnių šaltukas.

Šilčiausia diena lapkritį (18,5 laipsnio) buvo užfiksuota 1968 m. lapkričio 1 d. Kybartuose.

2011 m. lapkričio 28 d. Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s. o 1973 m. lapkričio 23 d. Klaipėdoje jis pūtė net 35 m/s greičiu.

1966 m. lapkričio 12 ir 13 d. Nida 16 valandų skendėjo tirštame rūke, o 1984 m. lapkričio 2–3 d. tirštas rūkas Varėną dengė 18 valandų.