Mažiau žinosi - aukščiau kilsi

Gaudžiant skandalams dėl aukščiausio lygio politikų kalbų ir elgesio, vis didėja tautiečių nusivylimas savo išrinktaisiais. Per keletą mėnesių pasitikėjimas jais smuko lyg termometro stulpelis sparčiai gyjančio ligonio pažastyje.

Paprastai sakoma, kad nevykėlius nubaus patys rinkėjai per kitus rinkimus. Bet rinkimai - kas ketveri metai. Atsikandę tradicinių, iki kaulo įgrisusių partijų, puolame ieškoti naujų gelbėtojų. O tie naujieji, pasirodo, dar bukesni nei tradiciniai.

Taip gali tęstis visą amžinybę. O normalų europietišką gyvenimą išvys tik dar negimę mūsų vaikaičiai ar provaikaičiai. Jeigu išvys.

Atrodo, laikas rimtai susimąstyti apie tai, kas gali pretenduoti į Seimo vadovybę ar ministrus. Juk įstatymai nedraudžia į Seimo ar Vyriausybės postus pakliūti beraščiui ar pagalbinės internatinės mokyklos auklėtiniui.

Kandidatams į aukščiausius politinius postus nereikia pasitikrinti psichinės sveikatos, niekas netestuoja jų intelekto. Nereikia net diktanto parašyti, kad įrodytų moką valstybinę kalbą bent ketvertui. Ministru gali tapti net neturėjęs reikalų su sistema, kuriai eina vadovauti. Jei tik Prezidentas, nors ir neįpareigotas įstatymų, nepaprieštarauja.

O Seimo komiteto pirmininko ar net Seimo Pirmininko pavaduotojo kėdę gali užimti ir politikos pradžiamokslio neragavęs kaimo meras.

Anot Algirdo Brazausko, dabar madinga mokytis visą gyvenimą ir nėra čia ko siusti. Praeis dar pora mėnesių ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Alfredas Pekeliūnas sužinos, kad Europos Sąjunga nėra mūsų kaimynė, nes nuo praėjusių metų gegužės Lietuva - ES dalis.

Valstybės tarnautojui, raštų registratoriui ir išnešiotojui, numatyti konkursai, egzaminai. Reikia būti susipažinus su kai kuriais įstatymais, pageidaujama turėti darbo patirties.

O ponas ministras, pro kurio filtrą praeina įstatymų projektai, seimūnas - komiteto pirmininkas, kuris turi projektuose pamatyti klerkų klastas ir pinkles, gali nieko neišmanyti apie tai, kas ten rašoma. Jiedu gali nemokėti ir savo pavardžių parašyti be klaidų. Svarbiausia, kad partija gavo kvotą ir tave paskyrė į postą.

Gal jau atėjo laikas bent kandidatams į Seimo valdžią ar ministrus išlaikyti vieną kitą egzaminą, kad savo neišmanymu nejuokintų ne tik tautiečių, bet ir pareigūnų iš užsienio? Juk jie - ne visuomenininkai. Mokesčių mokėtojai sumeta jiems „ant algos“. Ir ne šampūną nuo pleiskanų Vyriausybėje, Seime gamina, o kuria ir priima įstatymus, kurie lemia mūsų likimus.