Nustebino pasirinkimas
„Sprendimas deginti mazutą Šilutės plente esančioje katilinėje sukėlė tam tikrų abejonių, nors biokuro kainos tuo metu buvo itin žemos. Dujos taip pat nebrangios. Energetikos ekspertų visuomenė ir Sveikatos institutas kritikuoja tokį sprendimą. Mazutas yra viena taršiausių kuro rūšių. Mazuto deginimas didina kietųjų dalelių koncentraciją ore“, – aiškino Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas.
Jis kėlė klausimą ir dėl ekonominių skaičiavimų renkantis šią kuro rūšį, nes taršos mokesčiai yra dideli.
„Problema slypi ne vien biokuro kainodaroje, bet ir šilumos gamintojų pasirinkime“, – posėdyje kalbėjo A. Gedvilas.
Posėdyje pagarsinta, kokios būstų šildymo kainos vyrauja didžiuosiuose šalies miestuose.
Mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose.
Didžiausia šilumos kaina fiksuota Kaune, bet per penkerių metų laikotarpį Kaune šildymas vis tik buvo pigiausias.
Praėjusiais metais mažiausias šilumos kainos vidurkis fiksuotas Klaipėdoje.
Mazutui deginti – 19 katilų
Biokuro biržos „Baltpool“ vadovas Andrius Smaliukas tikino, kad šiuo metu stebi trumpalaikių sandorių kainos augimą. Tai lėmė kritusi orų temperatūra.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovai Seime aiškino, kad mazuto deginimui įmonės turi turėti leidimus.
Be leidimo deginti mazutą galima tik nutikus ekstremalioms situacijoms.
Toks atvejis užfiksuotas 2022 m. Vilniaus šilumos tinkluose.
Šalyje veikia 270 katilinių, iš jų 19-oje kurą deginančių įrenginių yra galimybė deginti mazutą.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovai posėdyje akcentavo, kad deginant mazutą išmetama daugiau teršalų, o nuo 2030 m. įsigalios griežtesnės metinės ribinės teršalų vertės.
Sudegins viską
Įmonės „Klaipėdos energija“ vadovas Rolandas Baltuonis komisijos nariams aiškino, kad mazutas uostamiestyje nėra deginamas atskirai, o maišant su dujomis.
„Deginant mazutą neviršijamos leistinos galios. Taip pat matuojami išmetimai. Mazutas buvo įsigytas 2012 m. ir po truputį jis naudojamas piko atvejams“, – aiškino R. Baltuonis.
Deginant mazutą neviršijamos leistinos galios.
Įmonės saugykloje liko apie 800 tonų nesudeginto mazuto atsargų.
„Mūsų tikslas – mazutą sudeginti. Daugiau jo nebepirksime, o mazuto ūkį galima palikti kaip rezervinį. Mazutas deginamas, kai temperatūra nukrenta iki dviejų laipsnių šalčio, kai reikalinga didesnė galia“, – aiškino R. Baltuonis.
„Klaipėdos energijos“ vadovas paaiškino, kokių biokuro eksploatacinių problemų patiria šilumos gamybos metu – biokuras būna sušalęs, kemšasi skirstytuvai, o kai trūksta kuro, mažinamas katilų galingumas.
R. Baltuonis pripažino, kad uostamiestis šildomas ne vien įmonės pagaminta šilumos energija, nemaža dalis energijos perkama iš kitų šilumos gamintojų.
Priminė apie nuobaudą
Posėdyje Seimo narys Simonas Gentvilas paviešino informaciją, kad pernai įmonė „Klaipėdos energija“ aplinkosaugininkų buvo bausta už mazuto deginimą.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad įmonė vandens šildymo katilą eksploatavo pažeisdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
„Tai yra melas, ką sako įmonės vadovas, kad jie laikosi visų nustatytų reikalavimų. Mano žiniomis, buvo atleisti energetikos inžinieriai, kurie atsisakė deginti perteklines normas, nes būtent jie būtų finansiškai atsakingi, o ne įmonės vadovas“, – pareiškė S. Gentvilas.
R. Baltuonis pripažino, kad nuobaudų įmonė sulaukė, bet už tai esą kalta buvusi vadovybė.
„Turiu paneigti gandus, nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas“, – į S. Gentvilo pasisakymą atsakė įmonės vadovas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)