Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė konstatavo, kad jos vadovaujamo padalinio medikai visada turi darbo ir jis visada yra panašus.

Tiesa, vasarą šiek tiek jaučiama šiltojo metų laiko specifika. Šiemet galime džiaugtis, kad didesnio užkrečiamų ligų proveržio bent kol kas nėra.

„Šių metų birželio pabaiga mums nėra išskirtinė. Visos infekcijos, kaip ir kasmet, sukasi ratu. Jau turime erkinio encefalito atvejų, bet pacientus nuo šios ligos gydome nuo ankstyvo pavasario. Vasarą daugiau šansų susirgti gana bjauria, sunkiai gydoma sena klasikine liga rože, kurią sukelia stafilokokai ir streptokokai. Vasarą šių bakterijų dauginimasis odoje yra spartesnis. Nemažai bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų. Vis dar nepamirštas kovidas, vis dar gydome pacientus, sergančius šia liga. Maždaug prieš mėnesį gydėme nemažai parvoviruso susargdintų vaikučių ir nuo jų užsikrėtusių tėvų“, – pasakojo gydytoja J. Česienė.

Visuomenės sveikatos centro vadovas Raimundas Grigaliūnas patikino, jog pandemijos pamokas labai greitai pamiršome. Jis priminė, kad vasarą būtina dažnai plauti rankas.

Jolanta Česienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gydytoja J. Česienė patvirtino, kad pandemijos metu, kai visose parduotuvėse buvo dezinfekcinio skysčio, kai patys dažnai plaudavome ir dezinfekuodavome rankas, žarnyno infekcijų buvo labai ženkliai mažiau.

Medikai primena, kad žarnyno infekcijos plinta ne oro lašeliniu būdu, o per kontaktą, todėl rankų plovimas yra pati didžiausia prevencija.

Kol kas kažkokių egzotinių infekcijų nesame turėję.

Paplūdimiuose žmonės valgo, paskui, nenuplovę vaikams rankų, leidžia juos suptis ant sūpuoklių, liečia autobusuose turėklus, daugybę kitų paviršių ir netrukus su maistu įvairius užkratus deda į burną.

O kai suviduriuoja, skuba kaltinti arbūzus ar kokius kitus iš toli atvežtus vaisius.

„Kol kas kažkokių egzotinių infekcijų nesame turėję, galbūt ankstyvųjų vaisių kelionė yra tokia ilga, kad bakterijos ir virusai neišgyvena. Kai susergame bet kokia liga, ar tai žarnyno infekcija, ar plaučių uždegimas, ar juostinė pūslelinė, ieškome, kodėl susirgome. Bandome ištraukti iš atminties visus įvykius, tos istorijos kartais būna tiesiog kazuistinės, bet suviduriavus ar sukarščiavus nebūtinai turime kaltinti nusipirktą arbūzą ar kitą vaisių. Kaip ir kiekvieną vasarą, žmones veikia ir roto, ir noro, ir adeno virusai, kurie tikrai nesusiję su arbūzais. O po masinių švenčių padaugėja ir salmoneliozės atvejų. Žarnyno sutrikimams gali daryti įtakos atipinės pneumonijos“, – dėstė gydytoja J. Česienė.