Kovoti su medikais ryžtasi ne kiekvienas. Tačiau jaunai klaipėdietei užteko užsispyrimo įrodyti, jog gydytoja nesugebėjo pamatyti kelių mėnesių nėštumo ir, bandydama suktis iš keblios situacijos, suklastojo medicininę kortelę.

Nėštumo neplanavo

35 metų Nelė (pavardė redakcijai žinoma) yra išgyvenusi stuburo išvaržos operaciją. Jauna moteris žino – jos laukia dar pora tokių pat operacijų. Dėl tokios būklės ji ne tik negali dirbti sunkaus fizinio darbo, priaugti net poros kilogramų svorio, bet ir planuoti šeimos pagausėjimo.

Vengdama nepageidaujamo nėštumo Nelė konsultavosi su ginekologe dėl jai tinkamiausios apsisaugojimo priemonės. Pasirinkusi kontraceptinį žiedą moteris netrukus pasijuto blogai.

„Mane pradėjo pykinti, atsirado kitų keistų pojūčių. Todėl po mėnesio nuėjau pas gydytoją Nijolę Keidūnaitę Jūrininkų sveikatos priežiūros centre. Tada ji net nesuabejojo, ar nebūsiu pastojusi. Liepė atidžiau pasiskaityti instrukciją ir nusipirkti naują žiedą. Bet nemalonūs pojūčiai neišnyko. Praėjo dar vienas mėnuo ir aš vėl apsilankiau pas gydytoją, – prisiminė Nelė. – Tąkart apžiūrėjusi mane ji nustatė uždegimą ir išrašė vaistų. Gerai prisimenu tą vizitą. Gydytoja mane patikino, kad aš ne nėščia. Taip ji išsklaidė mano abejones ir nerimą.“

Gėrė stiprius vaistus

Netrukus Nelė pasijuto dar blogiau. Moteris pasakojo, kad svoris augo, nuolat jautė pykinimą, pakilo temperatūra. Kadangi buvo įsitikinusi, kad nesilaukia, ji pamanė, jog užpuolė roto virusas.

Šeimos gydytoja, aplankiusi ligonę namuose, paklausė, ar nebus pacientė nėščia, bet įrašas kortelėje ir pačios Nelės tikėjimas ginekologės diagnoze paneigė tokius spėjimus.

Nelė gėrė vaistus. Vieni jų padėjo kovoti su virusu, kiti lengvino stuburo skausmus, treti gelbėjo nuo nemigos, mušė temperatūrą.

Nesikeičianti sveikatos būklė Nelę pastūmėjo vis dėlto nusipirkti nėštumo testą. Išvydus rezultatus moterį apėmė siaubas.

Žinia apie nėštumą pribloškė

„Tada pamaniau, kad nėštumas gali būti ne didesnis nei poros savaičių. Nuskubėjau į Klaipėdos universitetinės ligoninės Ginekologijos ir akušerijos skyrių. Čia man atliko ultragarsinį tyrimą. Gavau vaisiaus nuotrauką. Nustėrau išgirdusi, kad esu nėščia tris mėnesius ir penkias dienas. Vadinasi, neseniai atlikusi apžiūrą gydytoja nepamatė, kad aš jau tiek laiko nėščia. Mane ištiko isterija. Ką daryti? Gimdyti neleistų sveikata, o dar šitiek visokių vaistų vartota! Nemoku žodžiais papasakoti, kokia buvo mano būklė. Buvo kovo vidurys. Turbūt valandą sėdėjau prie ligoninės. O naktį įvyko persileidimas. Patekau į ligoninę“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi Nelė.

Kai medikai išleido moterį iš ligoninės, ji tiesiu taikymu nuvažiavo pas gydytoją N.Keidūnaitę.

Nelė pasakojo, kad gydytoja jau buvo baigusi darbą ir ruošėsi išeiti.

„Aišku, aš pykau. Gydytojai ant stalo numečiau vaisiaus nuotrauką, priekaištavau, kaip ji galėjo nepamatyti tokio didelio nėštumo. Pamenu, tada gydytoja labai susijaudino, prašė niekam nesiskųsti. Išėjau pamiršusi pasiimti nuotrauką“, – prisiminė Nelė.

Apkaltino persekiojimu

Kai po kelių dienų susiruošusi pas kitą gydytoją moteris dar kartą užsuko pas N.Keidūnaitę paprašyti medicininės kortelės, medikė jos nedavė, o išeinančiai pacientei pavymui neva metė, kad ši buvo nėščia ir tai užfiksuota dokumentuose.

Tada pacientę nusmelkė mintis, ar nebus daktarė suklastojusi kortelę. Įtarimai netruko pasitvirtinti.

Nelė pasakojo, kad su draugu atėjusi, kaip buvo sutarta, pasikalbėti su skyriaus vedėja ir gydytoja N.Keidūnaite išgirdo pribloškiančią žinią – neva gydytoja pareiškusi, jog pacientė ją persekioja.

Šio susitikimo metu Nelė pamatė savo medicininę kortelę, kurioje buvo įklijuota jos pačios gydytojos kabinete palikta vaisiaus nuotrauka ir lapas su menamų jos apžiūrų įrašais. Dokumentai skelbė, kad gydytoja triskart apžiūrėjusi pacientę, o nėštumą nustatė kone pirmosiomis dienomis.

Nelė pareiškė, jog visa tai – klastotė, tačiau skyriaus vedėja pasakė neturinti pagrindo netikėti nei paciente, nei gydytoja.

Medikė siūlė taikytis

Nors ir abejodama, ar sugebės oficialiai įrodyti savo tiesą, jau kitą dieną Nelė kreipėsi į 1-ąjį policijos komisariatą.

„Dokumentai jau buvo policijoje, kai sulaukiau šeimos gydytojos skambučio. Ji bandė tarpininkauti, kvietė drauge susitikti su N.Keidūnaite, kalbėjo apie taikos sutartį“, – prisiminė Nelė.

Policininkai patarė jai nueiti į susitikimą, tačiau neskubėti apsispręsti, ar sutikti su medikių pasiūlymais. Pokalbyje dalyvavo ginekologė, šeimos gydytoja, Nelė ir jos draugas. Medikės kalbėjo apie susitaikymą, esą minėjo 5 tūkst. litų kompensaciją. Taikos sutartį nuspręsta pasirašyti po savaitgalio. Pacientė teigė, jog ir ji džiaugėsi, kad galgi pagaliau istorija baigsis be teismų.

Tačiau savaitgalį moteris su draugu vaikštinėdama po prekybos centrą sutiko N.Keidūnaitę. Neva gydytoja moters draugui pasakiusi, kad taikos sutarties nebus.

Prisipažino tik po ekspertizės

Ikiteisminis tyrimas užsitęsė bemaž metus.

Policijoje gydytoja neigė kaltę.

Nelės ambulatorinę kortelę tyrė Klaipėdos ir Vilniaus ekspertai. Jie konstatavo – medicininė kortelė suklastota.

Tik sužinojusi apie ekspertų išvadą papildomos apklausos metu N.Keidūnaitė pripažino išplėšusi lapą, kuris atspindėjo jos neprofesionalų darbą, ir įklijavo suklastotą dokumentą.

Gydytoja sakė maniusi, kad toks jos poelgis jokios žalos pacientei nepadarė. Ji gailėjosi netinkamo savo poelgio, teisino jį stresu, kurį išgyveno dėl pirmą kartą jos darbo praktikoje pasitaikiusios tokios situacijos.

Kadangi kaltininkė pripažino kaltę, byla baigta be teismo posėdžio. Teisėja skyrė gydytojai 3250 litų baudą, kurią ji turi sumokėti per penkis mėnesius.

Pareigūnai tebetiria, ar gydytoja N.Keidūnaitė tinkamai atliko profesinę pareigą. Šioje byloje dar laukiama specialistų išvadų.

Vadovas pasmerkė gydytoją

„Jeigu gydytoja būtų nuoširdžiai bendravusi, aš tikrai nebūčiau ėjusi į policiją. Bet ji triskart kalbėjo apie taikos sutartį ir triskart apgavo. Be to, mane labai sukrėtė faktas, kad ji suklastojo kortelę. Man nereikia jokių piniginių kompensacijų. Norėčiau, kad gydytoja būtų nubausta pagal įstatymą ir ne aš, o teismas jai pasakytų, jog taip elgtis su žmonėmis negalima“, – kalbėjo Nelė.

Pati gydytoja N.Keidūnaitė bendrauti su žurnalistais atsisakė.

„Nenoriu nieko komentuoti. Jūs geriau rašykite apie socialines problemas. Jų dabar labai daug“, – atmetė pasiūlymą išsakyti savo poziciją gydytoja.

Užtat Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas Viktoras Grigalauskas žodžių į vatą nevyniojo.

„Situacija mūsų įstaigai ypač nemaloni. Stengiamės dėl paslaugų kokybės, kad žmonės būtų kuo geriau aptarnauti. Įstaigos Etikos taryba dar svarstys gydytojos elgesį. Ji užtraukė gėdą ne tik sau, bet ir visai įstaigai. Gydytojai padaro klaidų, bet kiekvienas turi savo požiūrį, kaip tokiais atvejais pasielgti. Tai, kas įvyko, tikras falšas“, – kalbėjo V.Grigalauskas.

Papildyta:

Medikų klaidos 

Tik po kelis metus trukusio bylinėjimosi, abiejų rankų ir kojų netekusio aštuonmečio Tado tėvams pavyko įrodyti, kad dėl sūnaus negalios kalti medikai. Tačiau dabar jau buvęs Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Kastytis Gricius dėl šio nusikaltimo nubaustas nebus, nes suėjo senaties terminai.

Šiemet kovo viduryje Klaipėdos apygardos teismas pakeitė dar 2006 metų birželio mėnesį priimtą uostamiesčio apylinkės teismo sprendimą, kuriuo išteisinti tarnybos pareigų neatlikimu kaltinti medikai.

Konstatuota, kad Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Urologijos skyriaus konsultantas K.Gricius įvykdė šį nusikaltimą. Tačiau grėsusios iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės medikas išvengė, nes suėjus senačiai, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Kartu su K.Griciumi į teisiamųjų suolą sėdusiai Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojai pediatrei paliktas išteisinamasis nuosprendis.

Plungiškei Ievai Urbonienei pasisekė įrodyti mediko klaidą. Teismas priteisė 7 tūkst. litų neturtinės žalos dėl Klaipėdos ligoninės gydytojo Zenono Gedmino padarytos klaidos atliekant urologinę operaciją.

Dėl to paties mediko klaidos teismuose vargo dar viena moteris.

Diana bei Antanas Rumšai apkaltino ir teismuose įrodė, kad Kretingos ligoninės medikai buvo aplaidūs ir dirbo nemokšiškai, todėl mirė jų naujagimis. Sutuoktiniai iš gydymo įstaigos prisiteisė 120 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimui.

Šešiaženklė neturtinės žalos suma buvo priteista marijampoliečių Zdanių šeimai, kurių naujagimiai dvynukai buvo apdeginti ligoninėje.

Tačiau didžioji dauguma nuo medikų klaidų nukentėjusių pacientų į teisėsaugos organus nesikreipia ir kompensacijų nereikalauja.