Paprastai rangovai nusipjauna medžius ir juos realizuoja. Pagal sutartį su miesto savivaldybe, rangovas turi išsiskaičiuoti medienos kainą iš įkainio.

Teigiama, kai medienos kaina sutampa su įkainiu, miestui medžių šalinimas nekainuoja. Tačiau rangovas esą gali ir apsiskaičiuoti, kai medžių šalinimas kainuos kur kas daugiau, nei jie uždirbs realizavę medieną.

Medžių šalinimo mieste artimiausiems trejiems metams konkursą laimėjusios bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas teigė, jog reikia įvertinti visas rizikas, prieš teikiant pasiūlymą.

"Miesto medis yra ne miško medis. Dažniausiai jis būna dekoratyvus ir ne visada tiesus. Šakų daug, geros medienos praktiškai nepasitaiko. Į tuopas dažniausiai prikalinėta vinių. Žmonės įsivaizduoja, kad iš nupjautų medžių kažkas labai praturtėja, taip nėra. Žinau, kad nuolat visiems kildavo klausimas, kur dingsta ta mediena? Atsakau, mes ją priduodame į biokuro katilinę", – tikino G.Valašinas.

Esą yra problemų dėl mieste nupjautų medžių sandėliavimo, todėl jie dažniausiai ir naudojami kaip biokuras. Teigiama, kad mieste ir nėra tokių medžių, kurie tiktų kam nors kitam, pavyzdžiui, gamybai.

"Atrodo medis didelis, kad ir tuopa, bet iš jos nieko negali pagaminti miesto reikmėms. Bet yra atvejų, kai iš tų nupjautų medžių sukalėme suoliukus, bet čia atsiranda daug niuansų – transportavimas, paskui nuo tų medžių reikia nulupti žievę, juos perpjauti, išdžiovinti ir panašiai", – dėstė G.Valašinas.

Kiek šiemet yra medžių nupjauta mieste, G.Valašinas įvardyti negalėjo, esą "medis medžiui nelygus", vieni ploni, menki, kiti – sutrešę, nors ir dideli. Jie tiesiog neskaičiuojami.