Feisbuko paskyroje "Melnragės bendruomenė" klaipėdietė rašė, kad gulbė negali paskristi, eina prie žmonių, galbūt yra alkana.

"Skambinau į "Nuarą", tai neima, sako "pati kalta". Leido pamaitinti blogiausiu atveju batonu, geriau grūdai, juodos duonos negalima. Gal kas žinote, kaip jai padėti?" – klausė moteris.

Praėjusią savaitę išgelbėjus apuoką, gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" vadovė Jurgita Gustaitienė jau buvo minėjusi, kad radus sužeistą gyvūną nereikėtų pulti jo gelbėti, nes taip sutrikdoma ne tik gamtoje vykstanti natūrali atranka, bet ir gyvūnų maisto grandinė.

"Sužeistasis gydyklose vis tiek yra užmigdomas ir utilizuojamas, tam naudojami vaistai, jo atvežimui – degalai, o utilizuojant į orą išmetamos cheminės medžiagos", – tąkart dėstė J. Gustaitienė.

Veikiausiai ši gulbė pripratusi prie šėrimo ir niekur neišskrido.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, kad žmonės, maitinantys gyvūnus, daro jiems meškos paslaugą.

"Ėsti gulbė susiras pati, o dirbtinai šerti tikrai nebūtina. Nesu ornitologas, bet paukščiai patys turėtų susirasti maisto. Mes padarome meškos paslaugą – paukštis pripranta prie šėrimo ir nesistengia nieko pats susiieškoti. Šėrimas turi būti apgalvotas, šeriama yra tada, kai nutinka bėda", – sakė viršininkas.

Tad geriausia, anot jo, prie paukščio apskritai nelįsti.

"Palikti ramybėje, ypač jei nėra sužeistas. Galų gale, jei atsitiktų taip, kad užpultų lapė, jai tai būtų maistas. Gulbės turėjo išskristi, ne žiemoti. Veikiausiai ši gulbė pripratusi prie šėrimo ir niekur neišskrido. Jeigu gyvūnas sužeistas, tada atvažiuoja "Nuaras", pagydo ir paleidžia. Jeigu jie nevažiuoja, veikiausiai yra informacijos, kad jai nieko nėra atsitikę", – tikino V. Marozas.

Nenorėję palikti gulbės klaipėdiečiai vis tiek kvietė pagalbą – atvykti pažadėjo gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" atstovai.