Dienos komentaras

Meras laiko save hibridu

Algirdas Brazauskas teisinosi dėl šviežiai iškepto vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus kompetencijos: „Be abejo, profesinės žinios reikalingos, bet ministras - politinė figūra. Ir mes turėjome pripažinti tą faktą, kad Vyriausybė yra formuojama iš keturių partijų atstovų ir ji daugiau yra politinė, o ne specialistų požiūrius turi“.

O pats ministras nesislapstė dėl savo neišmanymo apie policijos ir savivaldos reikalus. Jis – patyręs vadybininkas ir savaime suprantama, kad užteks išmanymo bent laidyti ministerijos reprezentacines lėšas. G.Furmanavičius tikisi, kad vidaus reikalų forposte yra puikių specialistų, kurie pamokys ministrą, ką daryti. „Jei kai kas kai kur pas mus kai kada sąžiningai gyventi nenori...“ - anot vienos dainos iš sovietiniais laikais populiaraus serialo apie miliciją. Na, jeigu jau ne specialistas - tikriausiai politikas, jei Premjerui šįkart ir su tokia komanda pakeliui. Nors atsimename, kaip A.Brazauskas didžiavosi 2001-2004-ųjų specialistų Vyriausybe. Tačiau ir su politiko patirtimi G.Furmanavičiui ne kokie popieriai. Biografija nesutepta nei savivaldybės deputatyste, nei, suprantama, Seimo naryste. Ir partija pirmoji - Darbo, kuri tik apšilo kojas. G.Furmanavičius ir į šią partiją įstojo ne dėl ideologijos - tiesiog patiko kaip žmogus Viktoras Uspaskichas. Beje, ideologija ne tik „darbiečiai“, bet ir kitos mūsų partijos pasigirti negali. Apie tai kiek dažniau užsimena konservatorių lyderiai ir socdemų bei liberalcentristų antrasis ešelonas. Tiesiog Lietuvoje ideologija - kažkas iš sovietinio paveldo. O jei politinėse diskusijose nutveria už pakarpos kokią bruknelių ar kankorėžių partiją: „Sakyk, kokia tavo ideologija?“, tai išgirsta nei šį, nei tą. Kaip antai: „Mes dirbame Lietuvos žmonėms“ arba „ Mes - centristai“.

Dabar politikas yra bet kas, vakar įstojęs į partiją. Nereikalingos jokios studijos ar bent patirtis aktyviai dalyvaujant politinėje veikloje. Gavai partinį bilietą - svaik iš džiaugsmo: „Aš politikas“. Suprantama, kai žmogus, įstojęs į kulinarų būrelį, save vadina kepėju, bet ir jo nepatiklus pašnekovas gali paprašyti bent kiaušinienę iškepti. O gal tu apsišaukėlis? O politiku vadinkis kiek tinkamas. Todėl nekeista, kad konservatorių seimūnas Kazys Starkevičius mano, jog Vasario 16-oji buvo 1918-ųjų gruodį. O jis - ne naujokas politikoje. Po sąjūdžius lakstęs, apskrityje viršininko kėdę zulinęs. Savivaldybėje prasitrynęs su pertrūkiais nuo pat 1985-ųjų. Užaugęs iš skyriaus vedėjo iki administratoriaus, ir nuo eilinio tarybos nario iki pirmojo vicemero. Beje, istorikas ir teisininkas.

Sutikę miesto merą - savivaldybės tarybos pirmininką Rimantą Taraškevičių, paklauskite - kuo jis save laiko. Dienraščiui jis sakė: „Hibridu - pareigos neleidžia vien ūkinius klausimus spręsti - tenka ir politinius“. Nors iš esmės jis save laiko statybininku.