Kaip planuojama elgtis?
Išskirtinis šios žiemos sniego sluoksnis ir seniai nematyti ledu sukaustyti vandens telkiniai Vakarų Lietuvos gyventojams kelia nerimą. Kas bus, kai visa tai ims tirpti?
Kelias pastarąsias savaites regiono vadovai vis renkasi ir tariasi, ką daryti, kad būtų išvengta didelių nuostolių, kai prasidės ledonešis, o su juo ir potvynis.
„Prisimenu ledonešius, kurie buvo 2003–2006 metų laikotarpiu, kada skilo milžiniškos lytys, ant kurių buvo daugybė žvejų, vėliau susidarė ledų sangrūdos, dėl ko išsiliejo upės iš krantų, sugadindamos žmonių turtą“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
A. Vaitkus tada dirbo Susisiekimo ministerijoje ir, kaip pats teigė, tuo metu dėl potvynio suvaldymo kildavo nemažai ginčų su Aplinkos ministerijos darbuotojais.
„Jų jurisdikcijoje buvo įmonė „Detonas“, kuri vykdydavo sprogdinimo darbus karjeruose. Ir būtent tuo laikotarpiu be ledų sprogdinimo mes neišsivertėme. Ir dabar regiono merams pasiūliau pasirašyti raštą Vyriausybės institucijoms ir paprašyti, kad jie pristatytų algoritmą, kaip planuojama elgtis dabar, kai prasidės atlydys“, – teigė A. Vaitkus.
Kai kam atrodo, kad meras yra burtininkas, mostelės burtų lazdele, ir viskas išsispręs.
Terminalui – rimta grėsmė
Klaipėdos vadovo teigimu, prasidėjus atlydžiui, į Vakarų Lietuvą suplūs vandenys iš visos šalies ir, tinkamai nepasiruošus, pasekmės gali būti skaudžios.
„Tos priemonės, kurias dabar ketinama taikyti, tikrai nepadės. Kalbama ir apie druskos naudojimą, tirpdant ledą, ir apie durpių barstymą. Tai tikrai ne tos priemonės, kurios padės suvaldyti potvynį. Esu tikras, valstybės institucijų darbuotojai nėra matę šios stichijos. Potvynis yra milžiniška jėga, kuri gali paveikti tilto atramas, deformuoti krantus. Neringoje gali tapti neišvažiuojami keliai, o ir Klaipėda neišvengiamai bus viso to epicentre“, – neslėpė A. Vaitkus.
Uostamiesčio meras kituose susitikimuose dėl potvynio suvaldymo kviečia dalyvauti ir Susisiekimo bei Energetikos ministerijų atstovus, nes šiuo atveju yra ko sunerimti ir Vilniuje.
„Per 2003–2006 m. ledonešius buvo atvejų, kai ledo lytys grūdosi ant Kiaulės Nugaros. O Kuršių mariose, visai šalia šios vietos, 2014 metais yra pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Situacija nejuokinga, nes dujų laivas-saugykla įtvirtinta būtent šioje lokacinėje dalyje“, – akcentavo meras.
Olandai turi minčių
Kas vyks Vakarų Lietuvoje, kai prasidės polaidis?
Kai tik pakils vanduo upėse, visame Klaipėdos rajone išsilies Minija, pakilęs vanduo mariose turės poveikį Akmenos-Dangės upei, potvynio grėsmė kyla Kretingos rajonui.
„Visas pamario kraštas, kuris yra Lietuvos žemupys, patirs didžiausias potvynio pasekmes. Todėl ir kilo mintis, kad jau iš anksto būtina kalbėti apie algoritmus, kaip suvaldyti situaciją. Nežinome, kiek dar laiko turime pasiruošti. Labai sunku prognozuoti, kas bus pačioje Klaipėdoje. Kai kam atrodo, kad meras yra burtininkas, mostelės burtų lazdele, ir viskas išsispręs. Didžiausia klaida yra naudoti lietaus nuotekų sistemas potvyniui suvaldyti, jos niekada nebuvo paskaičiuotos tokiems debitams“, – pabrėžė meras.
Juolab per pastaruosius kelis dešimtmečius į lietaus nuotekas, bent jau Klaipėdoje, yra investuota neproporcingai mažai, vertinant tai, kiek žemės plotų buvo padengta kietosiomis dangomis – asfaltu, trinkelėmis, namais, kurie nebeleidžia lietaus vandeniui savaime susigerti į žemę.
Ateičiai Klaipėdoje būtų galima pritaikyti kai kurias gana kūrybingas olandų idėjas, kurias jie įgyvendino savo miestuose.
„Olandai turi vieną tokią paprastą gudrybę, kuri mums, kaip krepšinio šaliai, labai tiktų. Daugiabučių rajonuose būtų galima įrengti krepšinio aikšteles, kiek suleistas į žemę, kad liūties metu vanduo subėgtų būtent į aikštelę, kaip į nedidelį baseiną, o paskui per mažo diametro vamzdį tas vanduo ištekėtų į lietaus nuotekų sistemą, kai liūtis baigsis. Lietuvoje kol kas nieko panašaus nėra“, – pasakojo A. Vaitkus.
„Tai yra nejuokinga“
Klaipėdoje yra 360 km lietaus nuotekų sistemų, kurios dešimtmečiais nekeistos ir netvarkytos.
„Ar mes ką nors darome? Pastarieji darbai dar pernai pabaigti po Herkaus Manto viaduku. Ten per liūtis visada susikaupdavo labai didelis kiekis, nes tai yra žema vieta. Be viso to, prieš porą metų per liūtį žaibo iškrova sugadino transformatorinę ir iš dviejų vandens siurblių veikė tik vienas. Po remonto įvyko rimti pokyčiai. Abu siurbliai yra veikiantys ir apsaugoti nuo žaibo iškrovų, taip pat yra nutiestas papildomas vamzdis vandeniui nutekėti. Į lietaus nuotekų sistemos keitimą iš viso investuota apie 4 mln. eurų“, – teigė A. Vaitkus.
Grįžtant prie pavasarinio potvynio situacijos suvaldymo, anot mero, iš vienos ministerijos specialistės sulaukė siūlymo pilti apsauginius pylimus.
„Tai yra nejuokinga, o labai liūdna. Tai yra labai primityvus suvokimas sisteminio sprendimo, kuris yra globalus Lietuvoje. Galiausiai savivaldybėms pasiūlyta parengti nuotekų planus. Vilnius pasirengė savo, Kaunas – savo, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda – savo. O kaip tie planai tarpusavyje dera? Niekaip“, – reziumavo A. Vaitkus.
Vis dėlto Klaipėdos meras pasidžiaugė, kad sulaukė Lietuvos kariuomenės palaikymo ir pažado, jog, reikalui esant, kariškiai prisidės gelbėjant žmonių gyvybes ir jų turtą.
„Dar kartą primenu, kad Klaipėdoje mes turime dujų laivą-saugyklą, kuris yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ir kaip jis veiks ekstremaliomis ledonešio sąlygomis mariose, mes turime būti tinkamai pasiruošę“, – pabrėžė uostamiesčio vadovas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)