Tiesioginiai mero rinkimai atneš kur kas daugiau naudos miestiečiams, nei dabar prognozuojama. "Jei miesto vadovas tam tikrais miestui svarbiais klausimais kartais nesulauktų politinės valdančiosios daugumos palaikymo, jo užnugariu pagal įstatymą galėtų tapti pilietiški miestiečiai", – įsitikinusi klaipėdietė teisininkė Zita Šličytė.

Politinis pataikavimas

Parlamentaro Eugenijaus Gentvilo teigimu, kai prieš keliolika metų jis vadovavo Klaipėdai, mero įgaliojimai buvo didesni. Vėliau po truputį dauguma jų atiteko savivaldybės administracijos direktoriui.

E.Gentvilas tikino, kad miesto vadovo vaidmuo tampa vis labiau simbolinis, nors kai nuspręsta merą rinkti tiesiogiai, kažkodėl šis postas buvo sureikšmintas.
Buvęs Klaipėdos vadovas tvirtino, jog neplanuoja dalyvauti mero rinkimuose, nors esą ir pasigirdo nepagrįstų kalbų, kad jis ketina kandidatuoti Klaipėdos rajone.

"Balsuodamas Seime tiesioginių mero rinkimų klausimu, susilaikiau. Bijau, kad žmonių lūkesčiai bus labai dideli, jie galvos, štai išsirinko žmogų ir dabar jis viską sutvarkys. O iš tikrųjų merui jokių papildomų įgaliojimų nesuteikta. Kokie jie buvo, tokie ir liko. Tik jis kitokiu būdu taps vadovu. Tai tiesiog tam tikras pataikavimas rinkėjams", – teigė E.Gentvilas.

Anot jo, jei teoriškai kažkoks nepriklausomas kandidatas pateks į mero postą, tačiau miesto taryboje nebus nė vieno jo bendražygio, yra tikimybė, kad jis taps tarybos "įkaitu".

"Jei iki tol merą išrinkdavo taryba, vadinasi, politikai rasdavo kokį nors kompromisą. Dabar gali būti, kad jokio bendradarbiavimo nebus nuo pirmos dienos, nes taryba jo nerinko. Tai yra silpnoji naujojo įstatymo pusė. Mano manymu, renkant merą tiesiogiai, reikėjo jam suteikti papildomų įgaliojimų ar garantijų", – teigė E.Gentvilas.

Žmonės nusivils?

Pasak parlamentaro, kai kurių asmenų baimė, kad suteikus merui daugiau galių atsiras galimybė korupcijai, nepagrįstos. Esą papildomi įgaliojimai nereiškia, kad atveriami keliai kyšininkavimui.

"Pavyzdžiui, dabar savivaldybės administracijos direktorius turi teisę atskirais atvejais patvirtinti detalųjį planą be miesto tarybos pritarimo. Bet kažkodėl nesakome, kad čia – korupciniai dalykai. Jei merui suteiktume daugiau galių, jis tikrai taptų reikšmingesnis ir tvirtesnis. Nesu labai kategoriškas prieš tiesioginius mero rinkimus, bet esu tikras, kad daugelis žmonių jais nusivils", – įsitikinęs E.Gentvilas.

Esą, ištikus kokiems nesusipratimams, rinkėjai eis pas merą ir prašys pagalbos, o šis galės padėti tik tiek, kiek leidžia įstatymai.

Yra tikimybė, kad toks "vienišas" meras gali būti ignoruojamas politinės daugumos.

Gali atsitikti ir taip, kad gyventojai išsirinks savo norimą merą, o tarybos politinė dauguma netrukus jį išgrūs iš šio posto.

Laukia įtemptas metas

Kitas buvęs Klaipėdos meras, dabartinis tarybos narys Rimantas Taraškevičius, paklaustas, ar ketina kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose, atsakė: "Yra laikas ateiti, laikas dirbti ir laikas išeiti. Mano laikas šiame poste baigėsi".

R.Taraškevičiaus įsitikinimu, naujojo Savivaldos įstatymo pataisos tiesiogiai išrinktam merui sukels nemažai problemų.

"Savo komandos naujas meras savarankiškai suformuoti negalės, nes jis turės ateiti į tą pačią tarybą, kurios pirmininku bus, ir prašyti tuos žmones patvirtinti. Jei palaikymo nebus, teks vesti užkulisines derybas, kažką kažkam žadėti, ieškoti kompromisų. Tai kokia čia jo komanda? Tai jau bus nebe mero, o politinės daugumos žmonės, kurie sups merą", – tikino R.Taraškevičius.

Esą meras yra stiprus tada, kai šalia jo yra patikimi komandos nariai, o jei šito nėra, rezultatas bus prastas.

"Yra buvę, kad Klaipėdoje per penkerius metus pasikeitė trys merai, kadangi jie neturėjo daugumos politikų palaikymo. Juos kritikavo ir egzaminavo tarybos nariai, neretai ir visai nemotyvuotai. Nenoriu menkinti kolegų, bet ten susirenka įvairiausių žmonių. Labai svarbu, ar tiesiogiai išrinktam merui pavyks rasti bendrą kalbą su taryba", – teigė R.Taraškevičius.

Sumažės interpeliacijų

Savivaldybių darbą kontroliuojanti Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš tikino, kad po tiesioginių mero rinkimų niekas labai nepasikeis.

"Tiesa, mums teks tikrinti daugiau potvarkių, nes šiek tiek praplečiami mero įgaliojimai. Pavyzdžiui, meras jau galės keisti žemės paskirtį, bet tik neperžengdamas įstatymų. Meras galės priimti savivaldybės kontroliuojamų įstaigų vadovus, bet tas priėmimas sąlyginis, nes išlieka konkursai. Taip pat galės juos atleisti, jei tie vadovai nusižengs", – vardijo D.Kerekeš.

Klaipėdos tarybos narė, teisininkė Z.Šličytė mano, kad kai merui bus suteikta teisė ne tik skirti, bet ir atleisti prasižengusius biudžetinių įstaigų vadovus, jų kontrolė taps efektyvesnė. Nors, žinoma, meras, negalės savivaliauti, jo sprendimai turės būti pagrįsti.
Vyriausybės atstovės D.Kerekeš įsitikinimu, įsigaliojus naujoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, turėtų sumažėti ir mero interpeliacijos atvejų.

"Kaip buvo iki šiol, pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybėje, kai meras keičiamas kas mėnesį, tikrai to nebebus. Nes interpeliacijos motyvai turės būti pagrįsti, nuostatos "patinka nepatinka" nebepakaks, reikės, kad ir teismas pripažintų, jog meras nusižengė esamai tvarkai", – tvirtino Vyriausybės atstovė.

Sėkmės raktas – apklausa

Z.Šličytė neabejoja, kad jei miesto vadovas tam tikrais miestui svarbiais klausimais kartais nesulauktų politinės valdančiosios daugumos palaikymo, jo užnugariu pagal įstatymą galėtų tapti pilietiški miestiečiai.

"Sėkmingas tiesiogiai išrinkto mero darbas priklausys pirmiausia nuo paties mero pastangų, jo aktyvumo, iniciatyvos, dorovinių ir politinių nuostatų bei kompetencijos. Antras jo sėkmės kertinis akmuo – merą išrinkusių savivaldybės gyventojų palaikymas, jų pritarimas mero iniciatyvoms", – mano Z.Šličytė.

Pasak teisininkės, jeigu gyventojai nenusišalins nuo miesto reikalų tvarkymo, bus neabejingi, jų išrinktas meras dirbs tikrai sėkmingai. Net jei ir nebus tarybos politinės daugumos atstovas.

Z.Šličytė tai sieja su savivaldybės gyventojų apklausos teise, kuri nuo šiol bus merui suteikta pagal naująją įstatymo redakciją.

"Iki tol ši apklausos iniciatyvos teisė priklausė gyventojams, tarybai, seniūnui, dabar ji pereina tiesiogiai išrinktam merui. Ir jei miesto vadovui kokią nors jo gerą iniciatyvą trukdys realizuoti savivaldybės administracija arba taryba, jis galės kreiptis į gyventojus, prašydamas pareikšti nuomonę tam tikru klausimu", – tikino Z.Šličytė.

Esą, jei gyventojai apklausos metu palaikys mero iniciatyvą, niekas jam nesutrukdys realizuoti savo sumanymo. Teigiama, kad tokiu atveju taryba nedrįs prieštarauti.

"Visi sako, meras negalės nieko padaryti, bet jis ir nėra kažkoks diktatorius. Jam įduotas įrankis – gyventojų apklausa ir gerąsias iniciatyvas jis galės realizuoti per ją. Ši pataisa yra labai reikšminga", – įsitikinusi Z.Šličytė.

Gyventojai turės padėti

Teisininkė Z.Šličytė teigė, kad tiesiogiai renkamo mero instituciją ji vertina teigiamai. Esą visa jo darbo sėkmė priklausys nuo pačios mero asmenybės ir ar jis pats norės tarnauti savivaldybės žmonėms.

"Jei jis norės tik pasipuikuoti, žinoma, tada jokios prasmės iš tų tiesioginių mero rinkimų nebus. Manau, kad pasitelkęs gyventojų apklausą, jis bet kokios tarybos priešpriešą, jei tokia atsirastų, galės įveikti", – dėstė teisininkė.

Gyventojams nebeužteks tik balsuoti rinkimuose, jiems teks sekti, ką meras daro, palaikyti jo iniciatyvas ir nugalėti priešingas jėgas, jei jo geros, gyventojams naudingos iniciatyvos taryba nepalaikytų.

"Miestiečių laukia įdomus etapas. Pirmąkart meras bus renkamas tiesiogiai. Miestui reikalingas nusimanantis, suprantantis, žinantis ir pažadais nesimėtantis vadovas. Viskas bus gerai tose savivaldybėse, kuriose meras turės tvirtą tarybos palaikymą. Ten, kur to nebus, prognozuoju, nebus ir tvarkos", – konstatavo R.Taraškevičius.