Miego diena - valdžios šventė

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasiūlė Vyriausybei nuo šiandien pabusti, nes ji per ilgai šventė Tarptautinę miego dieną.

Pasak jo, opozicija turi ne tiek oponuoti valdančiajai koalicijai, kiek stengtis ją pažadinti, kad Lietuvoje bent kas nors vyktų.

Prisiminę septyniolikmetę - nuo 1988-ųjų vasaros - mūsų atgimimo istoriją, matysime, kad ne daug kas pasikeitė. Dešinieji, būdami opozicijoje, nuolat turėjo žadinti kompartiją, po to Demokratinę darbo ir pagaliau Socialdemokratų partiją, kad ji nepramiegotų į darbą.

Savo ruožtu kairieji, atsidūrę opozicijoje, laikė už skverno dešiniuosius, kad šie nepabaigtų reformų. Ir visai nesugriautų sovietinio gyvenimo modelio, kuris užtikrina kairei šansą vis sugrįžti į valdžią.

Tas stumtraukis kairei neša pergalę 4:2. Pagal išgarbintąjį politinės švytuoklės principą rezultatas turėjo būti 3:3. Tačiau pastarasis dešiniųjų valdymas 1996-2000-aisiais, pasibaigęs importuota ekonomine krize ir kairiųjų šauniai išnaudotu „Mažeikių naftos“ skandalu, Lietuvos politiką pasuko aštuoneriems metams į kairę. Arba į snaudą.

Kairei geriausiai sekasi, kai ji nieko nedaro. Be to, ji neprisikuria visokiausių tabu.

Na, pazys žiniasklaida mėnesį kitą, kad susidėjo su partija, kuri atstovauja Rusijos interesams, bet tuo viskas ir pasibaigs.

Kairei svarbu ne kas tu, kokios tavo vertybės. Svarbu, kiek tavęs yra. Ar užteks balsų dar vienai kadencijai paimti? Aritmetika. Sudėjau, padalinau ir valdau.

A.Kubiliaus pastangos pažadinti valdančią daugumą - bergždžios. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė pastebėjo, kad Vyriausybės iš esmės nebus įmanoma apkaltinti, kad nevykdė programos, nes jos įgyvendinimo priemonės tik abstrakčių tezių rinkinys. „Nėra aišku, ką ši Vyriausybė nori nuveikti, nematyti noro ką nors pasiekti, padaryti kokį nors šuolį. Visur tik žodelyčiai „modernizuoti“, „gerinti“ ir „skatinti“, - teigė G.Steponavičienė.

Pasauliui vakar pasibaigusi Tarptautinė miego diena Lietuvoje tampa ilga kaip šimtmečiai.