Šį ambicingą planą miestui parengė uosto, verslo, mokslo bei miesto valdžios atstovai. Iki 2030-ųjų bus siekiama, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione.

Strategijoje "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" numatyta per 12 metų siekti, kad mieste būtų įkurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. naujų investicijų, o eksportas išaugtų dvigubai.

Taip pat norima, kad Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas padvigubėtų – nuo 4,2 mlrd. 2016-aisiais iki 9 mlrd. 2030-aisiais.

Nuolatinių gyventojų skaičius išaugtų nuo 150 iki 190 tūkst.

Norima, kad du kartus padidėtų ir darbo užmokestis, tiek pat apgyvendinamų turistų skaičius – nuo 200 iki 400 tūkst.

Esą norima tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Parengtoje strategijoje išskirta jūrinė ekonomika. Taip pat planuojama stiprinti ir toliau vystyti suskystintų gamtinių dujų klasterį, kurti švariąsias pastarųjų technologijas.

Plėtojamas bus ir jūrinis sveikatinimo turizmas. Smiltynė ir Giruliai taps kurortinėmis zonomis, kursis sveikatingumo centrai, geoterminis SPA, nauji uosteliai Dangėje, Kuršių mariose, Smiltynėje, plėtojama vandens sporto infrastruktūra.

Vystomos bus ir bioekonomika bei vadinamoji mėlynoji technologija. Nepamiršta ir atsinaujinanti energija.

Trečia strategijos sritis – pažangios pramonės ekonomika. Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, elektros, autonominių sistemų, robotų, robotikos įrangos gamybai, suskystintų gamtinių dujų technologijų pramonei.

Strategijoje taip pat numatoma vystyti kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Žadama kurti paslaugų centrus informacinių technologijų, inžinerinės, technologinės funkcijos logistikos bei pramonės įmonėms.

Šiam planui dar turėtų pritarti ir miesto taryba.