„Vikingai“ propaguotų irklavimą

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipiasi į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską siūlydama apsvarstyti galimybę iš miesto biudžeto lėšų įsigyti keturis „vikingų“ tipo pramoginius laivelius. Tai būtų aštuonių irkluotojų, vieno būgnininko ir vieno vairininko laivai. Keturi laivai kainuotų apie 60 tūkst. eurų.

Idėją įsigyti tokius laivelius pasiūlė VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“ vadovas Liudvikas Albertas Mileška. Šis centras ir eksploatuotų, prižiūrėtų bei remontuotų šiuos laivus. Jis jais mokytų žmones plaukti, ugdytų sveikatingumo įgūdžius.

Anot L.A.Mileškos „vikingų“ tipo laivai yra lengvai valdomi. Vos kelias valandas jais paplaukioję iki tol neirklavę žmonės jau gali dalyvauti varžybose.

Klaipėda turi gilias irklavimo tradicijas. Yra puikių irkluotojų pasiekimų tarptautinėse varžybose. Manoma, kad įsigijus keturis „vikingų“ tipo irklinius laivelius Klaipėdoje dar labiau būtų propaguojamas irklavimas. Tai galėtų tapti geru pavyzdžiu ir kitiems įsigyjant kažką panašaus.

Išnaudotų Jono kalnelį

Pramoginis „vikingų“ tipo irklinis laivelis yra norvegų vikingų palikimas dabartiniams laikams. Tokiais greitais ir manevringais laivais vikingai puldinėdavo pakrančių ir upių zonose esančius priešus. Taip pat vikingais jais plaukė žvejoti.

Vikingų irklinis laivas yra plokščiadugnis, manevringas su laivo galus puošiančiais meno drožiniais. Toks laivelis traukia praeivių dėmesį, skatina žmogų lipti į valtį ir pačiam pabandyti irkluoti.

Vikingų irkliniai laiveliai būdavo kelių modifikacijų – su 8, 10 ir 16 irkluotojų. Irklavimo tempui ir kultūrinei dvasiai palaikyti juose būtinai būdavo vairininkas ir būgnininkas.

Įsigijus vikingų irklinius laivus Klaipėdoje kur nors Jono kalnelio tvenkinyje ar Dangės upėje netgi galėtų būti diegiamas senųjų vikingų prieplaukos variantus atitinkantis tokių laivelių uostelis su istoriniais motyvais. Jis trauktų dėmesį, galbūt netgi padėtų užmegzti kontaktus su vikingų kultūrą puoselėjančiais žmonėmis iš kitų šalių.

Vikingų irkliniai laiveliai populiarėja. Juos galima pamatyti plaukiojančius ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Britanijos salyne, Škotijoje ir net rytinės Baltijos šalyse. Tokių laivelių jau yra ir Lietuvoje. Jie yra Kaune ir Birštone. Kasmet Jūros šventėje jūrinių ir sporto organizacijų „Vikingų irklavimo regatą“ regatą rengianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija juos kaip tik ir nuomoja iš Kauno ir Birštono.

Regatos, karnavalai, ekspedicijos...

L.A.Mileška mano, kad Klaipėdoje jau atėjo laikas patiems turėti vikingų irklinius laivus. Jie galėtų būti naudojami ne tik Jūros šventės renginiuose.

Vikingų laivai plaukiojo ir atšiauriomis sąlygomis. Nuostabą sukeltų, jei viduržiemyje, o tiksliau sausio 15-ąją minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną į Dangės upę įplauktų vikingų laivai. Kodėl gi ne, jog žiemos pajūryje tampa vis švelnesnės.

Jau nekalbant apie tai, kad vikingų laivai plukdantys 4-5 muzikantus galėtų dalyvauti kasmetiniame gegužės mėnesio laivų parade, Džiazo festivalio, Joninių, Klaipėdos miesto įkūrimo švenčių atidarymo paraduose. Nuolat galėtų vykti ir įvairiose vikingų regatos. Nuostabi galėtų būti Jono kalnelio regata, taip pagyvinsianti šią gražią, bet mažai atraktyvių priemonių turinčią vietą.

Su vikingų irkliniais laivais galėtų būti rengiami karnavalai, kolektyvinės kelionės ar ekspedicijos į Kuršių marias, Nemuną, netgi plaukiami Nerimi ir Nemunu iš Vilniaus ir Kauno į Klaipėdą. Juo labiau, kad ir tokios daugiadienės kelionės irkliniais laiveliais Lietuvos upėse populiarėja.