Šiais įstatymų projektais siūloma leisti savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus (koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, sporto sales, maniežus, stadionus, baseinus ir kita), netaikant konkurencingos procedūros, kurios pagrindu šie objektai būtų perduoti valdyti privačiam verslui.

Tokiam vidaus sandoriui yra nustatyti ir reikalavimai, t. y. minėti objektai yra išskirtinai vieninteliai savivaldybės teritorijoje ir naudojami viešosios paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, taip pat dėl tokio objekto perdavimo ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Įstatymų projektai argumentuojami tuo, kad laimėjusi tokio objekto valdymo konkursą privati verslo įmonė įgytų išskirtines ir monopolines teises teikiant komercines paslaugas išskirtinai be jokios konkurencijos vieninteliame tokio pobūdžio objekte ir be jokios konkurencijos visoje savivaldybės teritorijoje.

Žinant, kad esminė verslo prigimtis – siekti kuo didesnio pelno, manytina, kad verslas, valdydamas išskirtinai vienintelį objektą visoje savivaldybės teritorijoje, paslaugas teiks ne konkurencingomis kainomis, bet siekdamas gauti kuo didesnį pelną, o tai vargu ar atitiktų vietos gyventojų interesus.

Labiau tikėtina, kad, šiuo atveju, gyventojai gali gauti tos pačios kokybės paslaugas už kuo mažesnę kainą, kai kainas nustato savivaldybės taryba, t. y. demokratiškai išrinkti tos vietos bendruomenės atstovai. Visuomenė jau turėjo karčią patirtį, kai savivaldybės vienintelius savo šilumos ūkius buvo perdavusios vienai privačiai bendrovei, kuri paslaugas teikė kur kas didesnėmis nei vidutinėmis kainomis, o perduotas valdyti viešasis turtas buvo neprižiūrimas ir apleistas siekiant vieno tikslo – kuo didesnio pelno.

M. Skritulsko teigimu, šiuo metu pastebima tendencija, kai tam tikra verslo įmonių grupė, jau dabar valdanti didžiuosius baseinus Klaipėdoje ir Kaune, remdamasi Konkurencijos tarybos sprendimais, siekia perimti ir kitų Lietuvos baseinų valdymą kituose miestuose, kurie yra pastatyti ir įrengti už šių savivaldybių biudžetų lėšas: Palangoje, Kretingoje, Naujojoje Akmenėje, Jonavoje. Vertinant tai, darytina išvada, kad toks viešojo turto, sukurto už savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, valdymas turi mažai ką bendro su konkurencijos sąlygų užtikrinimu ir jos esminiais principais, todėl ši įstatymų nustatyta tvarka turi būti keistina.

Šarūnas Vaitkus

M. Skritulskas į Seimą išrinktas Palangos vienmandatėje apygardoje. Būtent šis miestas, su meru Šarūnu Vaitkumi priešakyje, labiausiai kėlė diskusiją, kodėl iš savivaldybių, valstybės ar ES lėšas pastatyti visuomeninę paskirtį turintys objektai privalo būti atiduoti valdyti privatiems koncesininkams.