Minimali alga - valdžios gerovei

Valdžiai galų gale susiruošus didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), iš visų kampų pasigirdo šnypštimas. Kaip antai: „Sužlugdysite smulkųjį verslą. Ekonomiškai nepagrįsta. MMA didinimą skeptiškai įvertino 2004-ųjų pabaigoje Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo misija“.

Jūs pasakokite apie tuos ekonominius nepagrįstumus šeimai, kurioje vyras ir žmona gauna po tą MMA ir turi bent tris vaikus. Vieną studentą, du moksleivius, kuriems pilvas iš bado prie stuburo priaugęs. O jeigu tie vaikai - trys dukros, kurios įsivarė kompleksą? Nes į pamokas kasdien tenka drožti apsitempus pigių drabužių krautuvės sijonais ir megztiniais.

Kai šitiek viskas tyliai brangsta, ypač tai, ko reikia kasdien: maistas, komunalinės paslaugos, valdžia turėtų MMA didinti po penkiasdešimtinę kas ketvirtį, o ne kartą per 14 mėnesių.

Kita vertus, yra būdų, kaip padidinti tą MMA, nesmaugiant smulkiojo verslo. Juk minimalią algą liepos 1-ąją padidinus nuo 500 iki 550 litų darbuotojas papildomai gaus 32 litus, o valstybė nusigvelbs mokesčiams, „Sodrai“ dar 33,5 lito.

Jei valdžia atsisakytų savo kąsnio, tada ir smulkusis verslas nežlugtų. Ir vokuose dalį algos slapstantis vidutiniokas nesumažins proporcingai padidėjusiam MMA juodosios algos dalies.

Tačiau valdžia yra pažadėjusi ne tik didesnį MMA, bet ir pensijas. O joms reikia didesnio „Sodros“ biudžeto, kuris susidaro tik iš įmokų nuo tautiečių algų ir jų darbdavių dalies.

Iš ko didinsi pensijas, jei nelupsi paskutinio kailio nuo smulkiojo verslininko? Na, žlugs viena kita lentpjūvė, kirpykla ar batų taisykla. Išvažiuos dar vienas kitas tūkstantis laimės ieškoti į Airiją. Tačiau pensininkas jau niekur nebeišvažiuos. O jeigu tokiam padidinsi pensiją viena kita dešim-tine, tai gali tikėtis pergalės trečią kadenciją iš eilės.

Skaičiuojant su ne visą darbo dieną dirbančiais asmenimis, iki 500 litų dydžio algą per mėnesį šalyje iš viso gauna apie 40 proc. dirbančių žmonių.

Kažkodėl kairiojo centro valdančioji koalicija šių žmonių nesigaili. Tačiau valdantieji neužmiršta pasigirti didėjančiomis biudžeto įplaukomis ir visokiais BVP (bendrasis šalies vidaus produktas). Tie pasigyrimai dar labiau gadina skrandį skurstantiems nei kasdieniai makaronai, kruopos ir pigiausia virta dešra, pagaminta iš maisto priedų.