S. Gentvilas: tokio masto audros padarinių pajūriui neteko matyti

„Per savo gyvenimą aš tokio nuplovimo nematęs ir dvigubai vyresni už mane žmonės sakė, kad tokių nuplovimų Kuršių nerijoje nematė kol kas“, – ketvirtadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Ministras kartu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu Valdu Kaubre, Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove Aušra Feser apžiūrėjo audros labiausiai nuniokotą pajūrio ruožą Pervalkoje, Neringos savivaldybėje.

„Tokie kopagūbrio nuplovimai ir tokiu mastu – iki trijų metrų, trečdalis laiptų, iš 60 apie 20, nuplauta. Nėra buvę tokios stichijos, kad stogai būtų nunešami“, – tvirtino ministras.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Penktadienį S. Gentvilas apžiūrės Palangos paplūdimius. Ministro teigimu, audros padariniams likviduoti gali prireikti didelių lėšų. Ministerija ieškos galimybių prisidėti prie visų nuniokotų pajūrio ruožų atkūrimo, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso.

„Atkurti reikės iki milijono eurų. Tai force majeure, reikės ieškoti lėšų“, – sakė jis.

Aplinkos ministerijos teigimu, dėl stichijos labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.

„Žiemos audrų padarinius pilnai galima bus įvertinti tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4–6 ha klojinių, tai kainuos apie 230–350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – tvirtino nacionalinio parko direktorė A. Feser.

Prie kopagūbrių tvarkymo prisidės ir Valstybinių miškų urėdija.

Audra pajūryje vėl tapo iššūkiu: nuvarė nuo kojų uostamiesčio ugniagesius

Anot urėdijos vadovo, miškuose nuostolių nėra daug, tačiau situacija stebima.

„Apžiūrėjome ir įvertinome audros padarinius paplūdimiuose ir miškuose. Vis tik džiaugiuosi, kad nuoseklus mūsų miškininkų darbas ugdant miškus ir laiku atliekant jų priežiūrą turi įtakos tam, jog valstybiniai miškai mažiausiai nukentėjo nuo audros ir išvartytų bei išlaužytų medžių miškuose bei aplink rekreacinius takus nėra daug“, – sakė V. Kaubrė.

„Pavojingi medžiai jau yra pašalinti, toliau vyksta vėjavartų bei vėjalaužų tvarkymo darbai, kad pavasarį jie netaptų medžių kenkėjų židiniais, o mūsų miškininkai iš Kretingos regioninio padalinio ir toliau stebi situaciją pajūryje bei pasiruošę reaguoti“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, miškuose laiku turi būti atliekami ugdomieji kirtimai – jų metu iškertami silpni ir pažeisti medžiai, taip paliekant daugiau erdvės ir šviesos augti sveikiems, todėl medynas auga tvirtesnis ir atlaiko stiprius vėjus bei audras.

Anot ministerijos, pajūrio pliažai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, tai priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.

Kuršių nerijos krantus nuo atšiaurių Baltijos jūros bangų saugo apsauginis paplūdimio kopagūbris. Jis pradėtas kurti prieš 200 metų ir skirtas kaupti iš jūros išmetamą smėlį bei apsaugoti sausumą nuo audrų.

Šio kopagūbrio priežiūra, pagal tarptautines rekomendacijas, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.