Ministro dainelė sudainuota

KGB šmėkla pradeda griauti taip sunkai sulipdytą 13-ąją Vyriausybę. Lažybų punktuose jau galima pradėti statyti - sulauks ar nebesulauks Velykų savo poste užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Jeigu ministras prabyla apie atsistatydinimą susiklosčius „politinei situacijai“, tai iš patirties žinome, kad jo dainelė sudainuota.

„Jeigu mano buvimas šiame poste keltų kokią nors grėsmę valstybės užsienio politikai, tai būtų pakankamai rimta priežastis“,- apie savo būsimą atsistatydinimą dėstė televizijoje ministras.

Ta grėsmė yra ne kas kita, kaip užsienio šalių vadovų, ministrų, diplomatų uždarų durų politika. Kaip Rolandui Paksui. Nei jo svečiuosna kvietė, nei jis pats galėjo ką nors iš užsienio prikalbinti atvykti.

A.Valionis nors neapsimeta iš medžio iškritęs, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas. Ministras pripažįsta, kad neturėjęs drąsos prieš 23 metus pasakyti „ne“, kai jį kagėbistai masino į rezervą. A.Valionis neslepia, kad 1982-aisias dalyvavo KGB organizuotuose mokymuose Rygoje.

2000-aisiais apie tai žinojęs, bet jokios reikšmės neteikęs ir Prezidentas Valdas Adamkus, skirdamas A.Valionį ministru. Beje, ir dabar V.Adamkus tam jokios reikšmės neteikiąs. Pasakė, kad KGB rezervo karininkų Valstybės saugumo vado Arvydo Pociaus ir ministro Antano Valionio lojalumu Lietuvai neabejojąs ir išpūtė atostogų į Meksiką.

A.Valionis dar nepuola atsistatydinti tikėdamasis, jog parlamentinė komisija padės jam išsiskalbti mundurą.

O toks išskalbtas, bet ne naujas apdaras gali praversti tolimesniame gyvenime. Pavyzdžiui, sugrįžus į diplomatinę tarnybą.

Tačiau labai keista, kai mus bando įtikinti, kad koks nors KGB rūsiuose atmuštais inkstais ir plaučiais antitarybinių anekdotų pasakotojas, užsirašęs į agentus, yra Lietuvos priešas.

O neturėjęs drąsos pasakyti „ne“ kagėbistams, kai buvo viliojamas į KGB rezervą, yra lojalus Lietuvai.

Logiškai mąstant negalėjimas ištarti „ne“ yra sąmoningas bendradarbiavimas, palyginti su užsirašymu į agentus spjaudantis kraujais.

O svarbiausia, bent jau dabar, kai esame ES ir NATO, ar tas agentas arba rezervo karininkas įskundinėjo bendradarbius, pažįstamus už antitarybines kalbas. Ar įsijuosęs šniukštinėjo po slaptas antitarybines organizacijas, pogrindžio spaustuves? Ar turi ką užantyje, kad jį galėtų šantažuoti iš anapus visokie GRU?

O visa kita bjaurastis dėl KGB šiandien - tik politinės kovos įrankis dėl postų, net dėl valdančios daugumos.