Nori ryšio su žvejais

Kaip pasiekimą ministras ir žuvininkystę kuruojantis viceministras Darius Liutikas pristatė Žuvininkystės tarnybos pertvarkos pokyčius. Nuo šių metų sausio 1 d. pagrindinė

Lietuvos žuvininkystės tarnybos būstinė yra įsikūrusi Klaipėdoje.

Šioje tarnyboje įvyko pirmasis pertvarkos etapas. Joje sumažėjo darbuotojų nuo 182 iki 149. Kitame etape darbuotojų dar mažės, nes planuojama atsisakyti Klaipėdoje esančios žuvininkystės laboratorijos. Ją numatoma perduoti Klaipėdos universitetui. Bus skaidoma ir visoje Lietuvoje su įžuvinimu susijusi veikla.

„Siekiame efektyvinti pavaldžių įstaigų ir įmonių veiklą, norime, kad darbuotojai dirbtų pažangiuose biuruose ir būtų patenkinti darbo aplinka, o iš Tarnybos tikiuosi bendradarbiavimo su žvejybos sektoriaus atstovais“, – susitikęs su Tarnybos darbuotojais kalbėjo žemės ūkio ministras G.Surplys.

Žvejų baimė dėl ateities

Karščiausi ministro susitikimai vyko su žvejais. Baltijos jūros priekrantės žvejai baiminasi dėl savo ateities. Seime yra pateiktos Žuvininkystės įstatymo pataisos dėl žymaus priekrantės žvejybos ribojimo.

Žvejai verslininkai ministrui pasiguodė, kad su jais niekas nesikalba ir nesitaria siūlydami sprendimus, lemsiančius verslinės žvejybos likimą.

Panašių nuogąstavimų dėl savo ateities turi ir Kuršių marių žvejai.

Ministras tikino, kad bus ieškoma žvejams palankaus sprendimo. Anot jo, vietos žvejoti bus visiems.

Keis kvotų skirstymą

Baltijos jūros ir tolimųjų vandenų žvejams jau daugelį metų aktualiausias yra žvejybos kvotų skirstymas.

Ministras pažadėjo dėl kvotų su žvejais susitikti dar kartą šiemet rugpjūčio 2 d. Po šio susitikimo būsianti priimta nuostata, kaip keisti kvotų skirstymo tvarką. Nauja tvarka dėl kvotų skirstymo turėtų galioti jau nuo 2019 m. lapkričio.

„Ministras kvietė žvejus susitelkti konstruktyviam dialogui, ieškoti sprendimų, kad šiuo metu žuvininkystės sektoriuje esanti įtampa mažėtų. Jis nusiteikęs vykdyti ryžtingas permainas“, - pastebėjo vienas iš Baltijos jūros žvejų atstovas Arvydas Žiogas.

Jo teigimu, žvejybos laivynas turi būti subalansuotas ir dirbti pelningai, todėl iš žvejybos verslo reikėtų išimti dalį laivų juos supjaustant ir mokant žvejams kompensacijas.

Pasak A.Žiogo, ministras kalbėjo apie kompromisą tarp žvejų, bet didesnė dalis žvejų neturi su kuo siekti to kompromiso, nes kvotos yra per mažos, kad žvejai galėtų išgyventi.