Šią žinią BNS patvirtino Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje sakoma, kad rašytojos meilė Lietuvai, žmogui atsispindėjo jos aistringoje kūryboje.

„Joje visada atrasdavome neabejingą požiūrį į gyvenimą ir istoriją bei savitą žodį ir mintį“, – sakoma Prezidentūros paskelbtoje užuojautoje.

„Netekome poetės, prozininkės, dramaturgės, Kovo 11-osios akto signatarės, prisidėjusios prie mūsų šalies valstybingumo pamatų kūrimo ir palikusios gilų įspaudą lietuvių literatūroje“, – sakoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.

V. Jasukaitytė gimė gimė 1948 metais Šiaulių rajone Pumpučių kaime. Vidurinį išsilavinimą įsigijo dirbdama ir besimokydama vakarinėje mokykloje, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmą poezijos knygą „Ugnis, kurią reikia pereiti“ išleido 1976 metais. Ji buvo apdovanota Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrine premija kaip geriausias poetinis debiutas.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešime pažymi, kad trečioji jos knyga, apysakos „Stebuklinga

patvorių žolė“, atskleidė autorę ir kaip talentingą prozininkę.

1987 metais pasirodęs romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ – precedento neturintis atvejis Lietuvoje, kai 45 tūkst. egzempliorių tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį.

Prasidėjus Atgimimui, V. Jasukaitytė aktyviai prisidėjo prie judėjimo. Ji įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. Protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, kartu su kitais bičiuliais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją.

1990–1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatė. Pasirašė Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Poetė, rašytoja iš viso išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų,

apysakų ir esė knygų, už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą, 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.